„Stand-up comedy“ Lietuvoje nepritampa

Svarbiausia – būti juokingu

„Stand-up comedy“ užvaldė humoro pasaulį nuo JAV iki Kinijos, bet ne Lietuvoje. Bandymai gyvai prieš auditoriją juokauti nesukėlė didelio rezonanso: viename TV kanalų pasirodęs „Humoro klubas“ nebuvo reikšmingas net tiek, kad „Stand-up comedy“ gautų lietuvišką pavadinimą. Kodėl, bandome aiškintis ir su laidos rengėjais, ir su žiūrovais.

„Humoro klubo“ gimimas

Justinas Jankevičius, vienas iš populiariausių „Humoro klubo“ komikų, pasakoja, kad idėja surengti „Stand-up comedy“ pasirodymą kilo trims „FHM“ žurnalo redaktoriams, švenčiant žurnalo 50-ąjį numerį. Tačiau ant scenos tada užlipo dviese – Justinas Jankevičius ir Aidas Puklevičius, o Martynas Snieganas neišdrįso. Nusprendę, kad sumanymas vykęs, pasirodymą jie pakartojo klube. „Prisirinko pilna salė žmonių, ir mes pagalvojome: pala, pala, neturime tiek draugų“,– J. Jankevičius prisimena pirmąjį pasirodymą. Nuo jo prasidėjo „Tribūna“ – „atviro mikrofono“ humoro vakarų ciklas.

Vėliau Aido Puklevičiaus iniciatyva projektas išsivystė į 2009 metais startavusį televizijos šou „Humoro klubas“. Beje, pusė laidos dalyvių – Aidas Puklevičius, Justinas Jankevičius, Modestas Vaišnoras, Anastasija Zemdliauskaitė ir Giedrius Drukteinis – dirbo žurnalistais arba yra žurnalistikos specialybės absolventai. Laidą labiausiai išgarsino Roko Žilinsko parodija ir skandalas dėl dainininkės Nijolės Pareigytės įžeidimo, tačiau ji eteryje išsilaikė tik pusę metų.

Kaip laidą vertina jos rengėjai

J. Jankevičius tvirtina puikiai praleidęs laiką ir gal todėl, kad tai jo paties kūrybos vaisius, „Humoro klubą“ vertina teigiamai: „Mes parodėme Lietuvai, jog egzistuoja ne tik iš Rusijos vogti anekdotai, bet ir autorinis humoras“. Paklaustas, ar, jo nuomone, laidoje nebuvo piktnaudžiaujama gašliais juokeliais, komikas atsako neigiamai, nes, jo manymu, humore yra viena taisyklė: arba gerai juoktis iš visko, arba negerai iš nieko. O jie juokėsi iš visko, nevaržydami savęs.

Kiti du „Humoro klubo“ dalyviai, Anastasija Zemdliauskaitė ir Paulius Ambrazevičius, nevengia ir savikritikos. „Visų pirma, mes nebuvome labai gerai pasiruošę. Visi, kurie lipo ant scenos per pirmą filmavimą, iki tol viešai buvo pasirodę po tris-penkis kartus. Kitas dalykas – nežmoniškas tempas. Per dvi savaites reikėdavo pasiruošti 10-15 minučių pasirodymą. Profesionalūs komikai JAV valandos pasirodymą rengia ir tobulina apie metus“,– pripažįsta P. Ambrazevičius.

„Manau, laidos formatas buvo ne visiškai tinkamas televizijai. Reitingai rodė, kad pirmosios laidos žmonėms labai patiko, bet gana greitai atsibodo. Televizijai reikėjo daugiau naujų veidų, daugiau judesio. Turbūt žmogus jau nebegali žiūrėti į vieną kalbantį veidą ilgiau nei porą minučių, jam norisi perjungti kanalą. Man atrodė, kad dar anksti mums į televiziją, bet prodiuseriams atrodė kitaip“ ,– sako A. Zemdliauskaitė.
Galiausiai ir J. Jankevičius sutinka, kad laidą rengti reikėjo kitaip: „Kad laida sėkmingai gyvuotų televizijoje, ji turi būti skirta visiems segmentams. Ne vien, kaip mums visą laiką prikaišiojo, girtai studentijai“.

Ką apie laidą mano žiūrovai

„Patiko idėja, kad Lietuvoje bandoma populiarinti „Stand-up comedy“ sceną, bet tai buvo apgailėtinas humoras. Atrodė, kad ant scenos užlipę žmonės nesuvokė ką reikia daryti“, – „Humoro klubą“ kritikuoja „Stand-up comedy“ žanro mėgėjas, veterinarijos gydyklos vadybininkas Vytis Vaitkunskas. Jam „Stand-up comedy“ yra geras amerikiečių humoras, kurio neįmanoma lyginti su kvailais holivudiniais juokeliais. „Stand-up comedy“ atlikėjai šmaikščiai pašiepia šiuolaikinį gyvenimo būdą, vertybes ir stereotipus. Jie su gera ironijos doze žvelgia į temas, laikomas tabu, pavyzdžiui, religiją. Humoras orientuojamas į intelektualią publiką. V. Vaitkunskas norėtų, kad „Stand-up comedy“ reiškinys išpopuliarėtų, ir Lietuvoje atsirastų šios srities profesionalų, tačiau padėtį vertina realistiškai: „Nedaug lietuvių suvokia tokį humorą, todėl artimiausiu metu rimtų bandymų nesitikiu“.

Žurnalistas Karolis Jachimavičius buvo ne tik „Humoro klubo“ žiūrovas: laidą rengęs jo draugas ir kolega Martynas Snieganas pasiūlė pasirodyti scenoje. „Išėjo kažkoks nelabai juokingas politinis pareiškimas. Tai buvo vienintelis mano kartas su „Stand-up“ mikrofonu prieš TV kameras“, – pripažįsta Karolis. Nuo tada, nors ir nebelipo ant scenos, jis nepraleido nė vienos laidos.

„Stand-up comedy“ Lietuvoje (ne)populiarėjimas

Kad „Stand-up comedy“ pasirodymai Lietuvoje neužmiršti, liudija publika, vis dar kas mėnesį susirenkanti stebėti gyvų pasirodymų. Štai K. Jachimavičius liepą buvo pasirodyme Klaipėdoje, kur, jo žodžiais taiant, publika tiesiog ir žviegė, ir klykė iš juoko. Tačiau „Stand-up comedy“ pasirodymus rengia buvusio „Humoro klubo“ dalyviai, o naujų veidų scenoje neatsiranda.

P. Ambrazevičius mano, kad kalčiausi lietuvių stereotipai, jog humoras turi dar kažkokią pilietinę, šviečiamąją ir blogybių demaskavimo misiją ir satyros plunksna reikia trenkti per šalies negeroves. „Nė velnio – humoras yra skirtas žmogų prajuokinti ir ne daugiau“, – mano P. Ambrazevičius.

A. Zemdliauskaitė taip pat neketina nurašyti „Stand-up comedy“ į būtąjį kartinį laiką. Tačiau kalbėdama apie savo pačios perspektyvas šiame žanre ji pastebi, kad kai kuriems žmonėms sunku žiūrėti į juokaujančią moterį – kažkaip nesinori juoktis, ir tiek.

Iš „Stand-up comedy“ istorijos

„Stand-up comedy“ žanras atsirado XIX amžiaus Jungtinės Karalystės muzikos salėse. Pirmaisiais atstovais laikomi Morecambe ir Wise duetas, Arthur Askey bei Max Miller. Tuo metu pasirodymai buvo labai griežtai cenzūruojami Lordų rūmų.

„Stand-up comedy“ išpopuliarėjo tik po II Pasaulinio karo, kai ėmė kurtis komedijos klubai. Tačiau ir tuomet išliko cenzūra, pareikalavusi komikų aukų.

Lenny Bruce, pirmasis Didžiajai Britanijai pademonstravęs amerikietišką komedijos versiją, turinčią socialinės satyros, rasistinių ir seksistinių pokštų, dažnai atsidurdavo areštinėse už necenzūrinės kalbos vartojimą. 1964 metais jis buvo nuteistas keturiems mėnesiams pataisos darbų už nešvankybių vartojimą, tačiau mirė neatlikęs bausmės. Nuo to laiko nė vienas „Stand-up comedy“ atlikėjas nebuvo suimtas už savo vartojamą leksiką ar pasisakymus.

Aštuntajame dešimtmetyje „Stand-up comedy“ iš klubų pradėjo kraustytis į dideles sales ir sporto arenas.

Šiandien pasaulyje labiausiai paplitusi amerikietiška modernioji „Stand-up comedy“ atmaina: atlikėjas scenoje būna vienas, prisistato savimi ir tiesiogiai bendrauja su auditorija.

Pilvakalbio Jeff Dunham pasirodymas.

Su gitara nesiskiriantis Stephen Lynch.

Paula Poundstone – vienintelė Anastasijai Zemdliauskaitei patinkanti komikė moteris.

Patalpinta: Rašiniai