Provincijoje jaunimui įsidarbinti nelengva, tačiau įmanoma

Pasvalio darbo biržos direktorius Marijonas Žagūnis sako, kad jo vadovaujama birža prioritetą teikia jaunimui.

Įsivaizduokite, kad esate jaunas žmogus, ką tik baigęs studijas ir įgijęs svajonių specialybę didmiestyje. Grįžtate į savo gimtąjį miestelį, tikėdamasis gautas teorines žinias realizuoti praktikoje, tačiau… nerandate darbo. Ne tik tokio, kuris atitiktų jūsų profesiją, bet apskritai jokio. Kodėl taip yra? Ką jums daryti? Ko tikėtis? Apie tai, kokios galimybės šiuo metu jaunimui įsidarbinti Pasvalio ir Kupiškio rajonuose, sutiko informuoti Pasvalio darbo biržos direktorius Marijonas Žagūnis ir Kupiškio darbo biržos direktorės pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė.

Kodėl jauni žmonės neranda darbo?

Nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 1 d. Pasvalio darbo biržoje užregistruota 483 (arba 19,5 proc.) jauni žmonės nuo 18 iki 25 metų amžiaus. Tiesa, galima registruotis ir nuo 16 metų, tačiau tokių atsiranda vos vienas kitas. „Tai gana nemažas procentas. Pastaraisiais metais jis didėja“, – sako M. Žagūnis. Pagrindinės priežastys, kodėl jaunimas neranda darbo, yra tebesitęsianti krizė, darbdavių nenoras registruoti laisvas darbo vietas (ypač žiemą), jų mažinimas. „Dėl to daugelis jaunų žmonių renkasi užsienį“, – pastebi direktorius, nes daugėja besidominčiųjų gyvenimo sąlygomis vienoje ar kitoje užsienio šalyje. Skaudžiausia tai, kad svetur išvyksta išsilavinę, turintys profesiją jauni žmonės.

Iki to paties laikotarpio Kupiškio darbo biržoje buvo užsiregistravę 340 jaunų žmonių (arba 14,4 proc.). Anot L. Vaitiekūnienės, jaunimas darbo neranda dėl įtemptos padėties rinkoje, todėl, kad yra mažai darbo pasiūlymų. Be to, jauni žmonės turi nedaug patirties. Direktorės pavaduotoja teigia, jog jauni specialistai nori įdomaus darbo ir gero atlyginimo, o tokių pasiūlymų, ypač provincijoje, beveik nėra. Kita vertus, menką išsilavinimą bei tokią pat patirtį turintys asmenys pageidauja darbo su dideliu užmokesčiu ir palankiomis sąlygomis. Kadangi jauni žmonės yra mobilesni, jie būna ne tokie pakantūs darbdavio reikalavimams, lengviau gali keisti darbą, nes turi mažiau įsipareigojimų (šeimai ar finansinių). Kartais dėl šių priežasčių darbdaviai, rinkdamiesi žmones, pasirenka vyresnio amžiaus asmenis, norėdami išvengti dažnos darbuotojų kaitos.

Jaunimo skatinimo politika

„Per I-ąjį šių metų ketvirtį 94 asmenys iki 25 metų gavo darbo pasiūlymus“,– žiūrėdamas į naujausius duomenis džiaugiasi direktorius. Tačiau pusė visų registruotų jaunų žmonių neturi kvalifikacijos. Tokius Pasvalio darbo birža siunčia į profesinio rengimo centrus, juos subsidijuoja. Beje, direktorius pažymėjo, kad dalis jaunuolių įsigyja verslo liudijimus – pagal sugebėjimus ir turimą kvalifikaciją dirba savarankiškai. Bet, anot M. Žagūnio, neturintiems kvalifikacijos jaunuoliams mažiau galimybių įsidarbinti net ir statybų sektoriuje. „Ten dabar yra šiuolaikiniai įrenginiai, su kuriais reikia mokėti dirbti. To profesinio rengimo centruose ir išmokstama“, – aiškina jis. Į šiuos centrus priimami ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą turintys jaunuoliai. Nesant laisvų darbo vietų, birža pirmiausia siūlo persikvalifikuoti, įsigyti verslo liudijimus.

Per I-ąjį šių metų ketvirtį Kupiškyje nuolatiniam darbui įdarbinta 12 jaunų žmonių, o terminuotam – 5 asmenys. Tiek pat jaunuolių įdarbinti ir viešiesiems darbams bei juos subsidijuojant (subsidijuojama dalis darbo užmokesčio, yra galimybė likti nuolatiniam darbui). 3 jaunuoliai nukreipti į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę. Kita vertus, iš 340 jaunuolių 157 (46,2 proc.) neturi profesinio pasirengimo, iš jų 37 turi tik pradinį išsilavinimą.

Neturintiems kvalifikacijos asmenims, pasak L. Vaitiekūnienės, priklausomai nuo jų išsilavinimo, patirties, pageidavimų, birža gali pasiūlyti profesinį mokymą. Per metus į profesinio rengimo centrus vidutiniškai nukreipiama iki 50 jaunų bedarbių. Jaunuoliams siūloma dirbti pagal turimą praktiką arba nekvalifikuotą darbą – nuolatinį ar terminuotą, iš dalies subsidijuojant darbdavį (pavyzdžiui, viešieji darbai). Rekomenduojama ir individuali veikla pagal verslo liudijimą. „Kadangi šiuo metu darbo jėgos poreikis statybų sektoriuje žymiai sumažėjo, 2010 m. Darbo birža pagal statybinio profilio mokymo programas profesinio mokymo nenumato“, – sako L. Vaitiekūnienė.

Jauno žmogaus statusas leidžia rinktis

Iš Pasvalyje veikiančių įmonių vienintelė – UAB „Kurana“, gaminanti ekologinį kurą, – įdarbina jaunus žmones. O ir jaunimas, direktoriaus teigimu, dabar nebe toks išrankus – sutinka dirbti bet kokį darbą, nors dar prieš kelerius metų buvo visiškai priešingai. M. Žagūnis teigia neseniai kalbėjęs su šios įmonės vadovu Vladu Linkevičiumi. Jis patikino, kad iš pradžių jaunuoliai sutinka dirbti už minimalų užmokestį, o vėliau geru savo darbu turi galimybę įrodyti, kad verti daugiau. Taip kalba net ir turintys aukštąjį išsilavinimą.
Kupiškyje padėtis priešinga – jaunimas vis dar išrankus darbo pasiūlymams, nes jauni žmonės turi mažiau įsipareigojimų, dažnai yra išlaikomi tėvų, todėl gali ieškoti įdomaus ir gerai apmokamo darbo. Skirtingai nuo M. Žagūnio, L. Vaitkevičienė negalėjo išskirti Kupiškio mieste ar rajone įmonių, kurios, įdarbindamos darbuotojus, rinktųsi tik jaunus žmones ar jų atsisakytų. „Jaunų bedarbių įdarbinimo galimybės priklauso nuo pasiūlymų darbui skaičiaus bei pačių jaunuolių profesinio pasirengimo, patirties, asmeninių savybių“, – įsitikinusi direktorės pavaduotoja.

Reikalavimai ieškantiems darbo

M. Žagūnio teigimu, svarbiausias dalykas, į kurį, priimdami jaunimą, atsižvelgia darbdaviai, yra patirtis. Jie norėtų, kad jauni žmonės turėtų nors truputį praktikos, įgūdžių. „Darbdavys pas mus registruoja laisvą darbo vietą ir surašo reikalavimus. Tada mes siunčiam žmogų, kuris juos atitiktų“, – aiškina M. Žagūnis ir akcentuoja, kad Pasvalio darbo biržos prioritetas – laisvų darbo vietų pasiūla jaunimui.

Kupiškyje darbo patirtis nėra svarbiausias kriterijus. L. Vaitiekūnienė tvirtina, jog darbdavių reikalavimai, priimant jaunus žmones, priklauso nuo darbo specifikos, vietos, pačių darbdavių. „Vieniems svarbus būsimo darbuotojo išsilavinimas, patirtis, kitiems – asmeninės savybės“, – reikalavimus vardija ji ir priduria, kad praktika rodo, jog nemažą reikšmę turi gerai parengtas pretendento CV, prisistatymas pokalbio metu.

Prognozės ateičiai

Tad ko jaunimas gali tikėtis ateityje? M. Žagūnio nuomone, dabartinė padėtis turėtų pagerėti. Jo turima informacija, nuo praėjusių metų pabaigos juntamas atsigavimas medžio apdirbimo sektoriuje. Užsakymų yra daugiau, nei spėjama padaryti. „Taigi baldų gamyba jau atsigauna“, – patikino jis. Direktorius spėja, kad nuo vasaros pradžios turėtų pagyvėti statybų verslas. Tai lemia įvairūs parengti projektai, tokie kaip namų renovacija. Jiems skirta pinigų suma siekia per 8 mlrd. litų visoje šalyje. Geros žinios ir iš UAB „Pasvalio melioracija“. Jos vadovas Ramūnas Stulga informavo M. Žagūnį, kad nuo vasaros sezono įmonei reikės nemažai jaunų darbuotojų. Tik dar neaišku, ar nuolatiniam, ar terminuotam darbui. Pasak M. Žagūnio, minėta įmonė nevengia naujausios ir sudėtingiausios technikos patikėti jaunam žmogui, nes jis dirba geriau.

Priešingai negu M. Žagūnis, L. Vaitiekūnienė prognozuoja nedarbo augimą tarp jaunimo, tačiau mažesnį nei 2009 m. Jos nuomone, įsidarbinti didelių galimybių nebus, nes kol kas žymių darbo rinkos atsigavimo požymių nejuntama. Kita vertus, L. Vaitiekūnienė sutinka su M. Žagūnio nuomone, kad medžio apdirbimo sektorius atsigauna. Be to, Kupiškyje padidėjo tolimųjų reisų vairuotojų paklausa, reikalingos pardavėjos dirbti rajono parduotuvėse bei prekybos centruose. Direktorės pavaduotoja užsiminė, jog Kupiškyje neseniai atidaryta siuvimo įmonė, ketinanti įdarbinti iki 30 darbuotojų.

Patalpinta: Rašiniai