Kai įeini į Sereikiškių parką, girdi čiurlenantį upelį, paukščių čiulbesius, tačiau taip pat ir traktorių, sunkvežimių ūžesį. Prisėdę pailsėti darbininkai pasakoja, kad čia vykdomas naujas parko projektas: medžiai pjaunami, genėjami. Galbūt greitai čia bus gražu.

Aplinkos tvarkymo akcija

Kol mamos parke stumdo vežimėlius, o darbininkai įnirtingai pjauna medžius, kalvose vaikų būreliai renka šiukšles. Nors akcija „Darom 2010“ bus tik kitą dieną, aplinka jau pradėta tvarkyti. Viena iš gamtos puoselėtojų yra ir Ilona Grikietytė – Vilniaus pilių rezervato direkcijos vyriausioji specialistė ir akcijos koordinatorė.

Tvarkote aplinką. Ar taip pradėjote anksčiau akciją „Darom 2010“?

Ne, tai Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienos minėjimo talka. Būtent Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos iniciatyva.

Kas dalyvauja talkoje?

Susiorganizavo iš Vengrijos ambasados ir Tarptautinės Amerikos mokyklos pirmokėliai. Jų apie 25 atėjo pas mus.

Ar kiekvienais metais vyksta tokia akcija?

Taip, mes šią dieną minime kiekvienais metais ir stengiamės suorganizuoti tam kuo daugiau institucijų.

Kokioje teritorijoje vyksta aplinkos tvarkymas?

Vilniaus pilių rezervato teritorija apima viską: Sereikiškių parką, visas kalvas. Jų teritorija pakankamai didelė: Bekešo, Stalo, Trijų Kryžių, Gedimino kapo kalnas, Vilniaus Kalnų parkas, Dainų slėnis. Kiek susirenka žmonių, pasidaliname teritoriją, tvarkome. Be abejo, visko nesutvarkysime, tad darbo liks. Rytoj bus dar ką veikti.

Kiek dienų trunka ši akcija?

Vieną dieną mes organizuojame. Būtent balandžio 18-ą minėti Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną. Šiai tradicijai jau 5 metai.

Tradicija ypatinga ir tuo, jog Vilniaus pilių teritorija yra Lietuvos kultūros vertybė ir neatsiejamas istorinis palikimas. Smagu žiūrėti, kai kiekvienas pradinukas su džiaugsmu tvarko aplinką.

Poilsis ant Trijų Kryžių kalno

Palikus pakalnėje besibūriuojančius pirmokėlius ir pakilus į Trijų Kryžių kalną, jo viršūnėje ant suoliuko sėdi vidutinio amžiaus pora – Algirdas ir Dovilė.

Penktadienio vakarą leidžiate atokiai nuo žmonių. Dažnai čia apsilankote?

Nelabai. Paskutinį kartą buvome gal prieš porą metų.

Kodėl pasirinkote būtent šią vietą?

Būna, vaikštai gatve, daug žmonių, norisi ramybės. O čia tylu, nieko nėra. Seniai buvome užlipę į šį kalną, tad kol dar leidžia jėgos, naudojamės proga (šypsosi abu). Nuo kalno dar gražūs vaizdai atsiveria.

Kuo Jums šis kalnas yra ypatingas?

Ypatingas savo istorija, palikimu kitoms kartoms. Taip pat primena mūsų jaunystės dienas. Kaip ir Gedimino pilis, ypatinga savo statumu – lipi, lipi ir vis galo nėr. Belipant ir uždusti galima (juokiasi).

Kada vėl žadate čia sugrįžti?

Galbūt po kelių dienų, o gal teks išlaukti dar keletą metų. Taip pat seniai buvome Gedimino pilyje. Ir ten išlikę daug prisiminimų.

Pasivaikščiojimas Užupio gatvelėmis

Nusileidus nuo kalno patrauki Užupio link. Šviečiant saulei ar lietui lyjant, ten visada gyvenimas verda. Žvilgsnį patraukia jauna mama su maža mergyte. Tai Agnė ir jos 2,5 metų dukrelė Justė. Nors gyvena Užupyje, bet pasivaikščioti eina į Sereikiškių parką. „Dažniausiai būname įrengtoje vaikų žaidimų aikštelėje. Kol kas ten ramu, nors triukšmas girdisi. Eisime tol, kol nesugriaus sūpynių, – juokiasi pašnekovė. – Vaikštome ir po Užupį, ten taip pat labai gražu, bet šiandien Justė nusprendė, kad reikia eiti į parką“. Paklausta, kokia veikla penktadienio vakarais patiktų labiausiai, Agnė atsakė, kad tai būtų pasivaikščiojimas Užupio gatvelėmis.

Kiekvienas penktadienio vakarą praleidžia skirtingai: vieniems patinka gamta, kitiems – miesto gyvenimas. Vieniems tenka dirbti, o kitiems jau prasidėjęs savaitgalis.

Susiję