Kas kaip moka, tas taip užsidirba

Studentams susirasti darbą tampa vis sunkiau. DePaul Career Center (flickr.com) nuotrauka.

Kai nedarbas valstybėje pasiekia tokį lygį, jog įsidarbinti tampa sunku net ir specialistams – jaunimas pradeda sukti galvas, kaip pasipelnyti nedirbant etatinio darbo.

Vasarą ne vienas jaunas žmogus susiranda darbą. Dažnai jauni žmonės rizikuoja, įsidarbina netgi ne visai legaliai, dirba statybose, siuvyklose, taiso kelius, pardavinėja prekes turguose, įsidarbina kavinėse, pajūryje išnešioja įvairų maistą ir gėrimus ar išvažiuoja į Londoną, Norvegiją, Ispaniją padirbėt vasaros metu. Pasibaigus vasarai ir prasidėjus mokslams uždirbti pinigai greitai išleidžiami, tuomet tenka galvoti, kaip užsidirbti pinigų ir per mokslo metus.

Legalus išnaudojimas

Bet kokios jaunimo iniciatyvos yra sveikintinos. Jaunimas neturėtų pasiduoti valstybės daromam spaudimui ir visuotiniam pesimizmui. Kuo daugiau bus mąstančio jaunimo, tuo laimingesni bus patys jauni žmonės. Galbūt jie kurdami įvairius planus, kaip užsidirbti patiems, ateityje pradės kelti ir visos valstybės ekonomiką.

Darbdaviai, naudodamiesi susidariusia situacija, pelnosi iš jaunų ir darbo patirties neturinčių žmonių. Vilniaus dizaino kolegijos pirmo kurso studentė Erika Ruseckaitė buvo užsidegusi susirasti darbą laisvu nuo mokslų metu. Kas ieško – tas randa. Viena iš Vilniaus prekybos centro „Ozas“ parduotuvių pakvietė merginą į pokalbį dėl darbo. Pradžioje nupasakotos darbo sąlygos merginai tiko, būsimoji darbdavė paprašė E. Ruseckaitės porą valandų padirbti parduotuvėje, kad galėtų įsitikinti jos tinkamumu darbui. Bedirbant paaiškėjo visiškai kitokios darbo sąlygos, mergina pasakoja, kad: „Iš parduotuvės salės išneštos visos kėdės, nes jei atėjęs klientas pamatytų pardavėją sėdinčią – pasijustų įžeistas. Taip pat vietoj žadėtų 500 litų atskaičius mokesčius už 25 darbo valandas man pasakė, kad turėsiu dirbti 45 darbo valandas (t.y. be laisvadienių ir vieną darbo dieną 10 val.) už 500 litų neatskaičius mokesčių. Matyt, jie mano, kad jei jaunas – tai kvailas. Darbo pasiūlymo aš atsisakiau“. Dabar mergina rezga planus keliauti vasarai į užsienį ten užsidirbti ir grįžus įsirengti savo fotostudiją Kaune – dirbti pagal savo būsimą specialybę.

Balta su juodais dryželiais veikla

Vieni važiuoja į užsienį užsidirbti, kiti grįžta iš jo į Lietuvą su ta pačia intencija. Birmingemo universiteto Europos ekonomikos, politikos bei visuomenės mokslų (EPSE) pirmakursis Andrius Juozapaitis grįžęs į Lietuvą organizuoja renginius Kaune. Jų pobūdis: jaunimo laisvalaikis, klubinė kultūra, naktinis gyvenimas. A. Juozapaitis sako: „Renginiai yra nesudėtingi technine prasme, tačiau būtent todėl nuo tokių ir pradėjau, kad įgyčiau patirties ir judėčiau prie rimtesnių dalykų. Įsitvirtinamas nėra vienadienis reikalas, tam reikia paaukoti kelerius metus, tai šiuo metu ir darom.“ Renginio planavimo darbai internetu prasideda dar būnant Jungtinėje karalystėje. Andrius pasakoja, kad kartais, kai priverčia situacija, reikia paaukoti mokslus, norint padaryti šį bei tą renginiui ir viskas baigiasi taip, kad paskutinę naktį prieš išvykstant tenka rašyti politologijos esė iki 7 ryto.

Idėja organizuoti tokio pobūdžio renginius A. Juozapaičiui kilo dar mokantis mokykloje. Taip pat įtakos darė ir naktinis gyvenimas Kaune – jis ne visada tenkindavo. „Buvo noras užtikrint saugią ir draugišką atmosferą besiplečiančiam žmonių ratui, kuriems gera leisti laiką viename būryje. Ambicijų dažnai būdavo daugiau, ir planai buvo įdomesni, negu pasiektas rezultatas, bet kaip ir sakiau, tam ir renkuosi patirtį. Rezultatas dažnai būna malonus, ypač, kai grįžti iš Didžiosios Britanijos ir pamatai tiek daug pažįstamų veidų vienoje vietoje. Tuo pačiu kartais reikia paaukot mokslus, vieną kitą naktį, popietę ar rytą, kad nesigailėčiau kažko nepadaręs, taip pat būna ir stresinių situacijų planavimo ar pačių renginių metu. Todėl veikla, kuria užsiimu, nėra vien juoda ir balta, veikiau ji balta su juodais dryželiais.“ Nors pati veikla vaikinui yra daugiau idėjinė, tačiau ja užsiimdamas jis siekia ir pelno: „Pelnas ateina iš gerai pasirinktos strategijos: galima suorganizuot nerealų renginį, kuriame retas bus nepatenkintas, bet tuomet išleistum daugiau pinigų nei surinktum. Kol kas, kad ir koks mažas ar didelis, o greičiau mažas, pelningumas bebūtų, jis naudojamas tolimesnėms investicijoms, kontaktų ratui plėsti bei tampa atpildu už įdėtą laiką bei pastangas“.

Patalpinta: Rašiniai