Čia ne karas. Ir net ne žodžių mūšis, bet pokalbis su ekstremalaus sporto entuziastais vyksta draugiškais apsišaudymais frazėmis. Tuo metu, kai vyko šis pašnekesys, Islandijoje buvo išsiveržęs ugnikalnis, kurio dulkių debesis sutrikdė visos Europos oro uostų darbą ir daugeliui žmonių kelionė dangumi laikinai tapo nepasiekiama, tačiau šie vaikinai savo riedlentėmis nuolat bando pasiekti dangų Netikėta, kad jų judesiai kartais primena besileidžiančius ar kylančius lėktuvus.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentas Mindaugas ir Salomėjos Nėries gimnazijos abiturientas Aivaras spinduliuoja nuoširdžiu tolerantiškumu viskam, kas dedasi aplinkui, po jais ir virš jų. Jiems nerūpi piktų žmonių komentarai, ne kartą patirtos traumos, milžiniškos sumos, išleidžiamos šiam azartiškam užsiėmimui. Jiems netrukdo apsiniaukęs dangus ar išsiveržęs ugnikalnis. Atrodo, kad jie šio ekstremalaus užsiėmimo atsisakytų nebent tuomet, jei pradėtų drebėti žemė, bet ir dėl to negalime būti tikros.

Ne kartą nemalonumų su teisėsauga turėję vaikinai sako, kad tereikia mokėti civilizuotai susitarti su pareigūnais ir jie vėl gali grįžti į Katedros aikštę. Septintą vasarą ant riedlentės praleidžiantis Mindaugas sako, kad tiesiog skeitais vadinamų transporto priemonių nebeskaičiuoja. Jis taip pat neskaičiuoja ir pinigų, kurie yra išleidžiami šiam brangiam malonumui. Lentos užtenka savaitei, ašių – vasarai, ratukus vaikinai keičia keliskart per mėnesį. Važinėdami jie atsigauna nuo kasdienės rutinos, mokslų. Važinėjimas jiems ne tik laiko praleidimas, tai – gyvenimo būdas.

Žiemą Mindaugas kuria dizaino darbus, sėdi prie kompiuterio, o Aivaras turi ir kitą pomėgį, ne mažiau ekstremalų nei važinėjimasis riedlente. Žiemą jis stojasi ant snieglentės ir skrodžia kalnus. Paklaustas,ką pavyko laimėti varžybose, vaikinas buvo kuklus. Tarstelėjo vieną žodį – gyvenimą.

Susiję