Į Sereikiškių parką lankytojai užsuka atsitiktinai
Įžengus į Sereikiškių parką atrodo, jog ten vyko karas. Išrauti medžiai, ant duobėtų takų išmėtytos šakos, sulūžę suoliukai, o vietoje žalumos plyti pilka dulkėta žemė. Išmirusi gamta nebevilioja masių, tačiau vėlyvą popietę vis vien susirinko daugiau nei dvidešimt lankytojų. Įdomu, kas juos ten atvedė.
Į parką atvilioja ne tik ramybė
Ant arčiausiai įėjimo esančio suoliuko įsitaisę trys moksleiviai su dviračiais atsakė: „Atvažiavome pasivažinėti, nes čia nėra žmonių, ramu“. Nors iš pradžių susidarė įspūdis, jog jiems tai įprasta vieta pasivažinėjimams, iš tiesų vaikinai į Sereikiškes užsuka vos keliskart per metus. Vėliau sutikti žmonės taip pat buvo iš tų, kurie šiame parke apsilanko vos kartą ar du metuose.
Jauna mergina užsuko paskaityti knygą. Jai taip pat svarbiausia, kad parke ramu, o, vartant puslapius, aplinkos trūkumai tampa nepastebimi, juk ne gamta grožėtis atėjo.
Kiek netikėta buvo sutikti žmogų, fotografuojantį skurdžius gamtos likučius. Tačiau fotografijos mėgėjas atėjo su tikslu – užfiksuoti parko kaitą. Pirmąją Sereikiškių fotosesiją vyras surengė dar žiemą, todėl žada sugrįžti ir vasarą. Tad nuostabos nesukėlė tai, jog jis buvo vienintelis su rekonstrukcijos planu susipažinęs pašnekovas. Lankytojas manė, jog viešai deklaruojama idėja, atkurti parką pagal senuosius planus, visiškai nesutampa su pateiktu projektu. „Naujasis parkas bus modernistinis, taigi visai nepanašus į savo istorinį pirmtaką“.
Dvi studentės poilsiui pasirinko suoliuką parko centrinėje dalyje. Jos stebėjo skraidančią lėkštę mėtančius draugus. Šie bėgiojo ant bene vienintelės žaliuojančios pievelės. Kompanija vietą pasibuvimui taip pat išsirinko atsitiktinai: „Norėjome atsigerti kavos, o parkas buvo arčiausia vieta, į kurią buvo galima nueiti“.
Dėmesį patraukė du studentai, gurkšnojantys alų ant suoliuko. Nors buvo tik 17 valanda, o netoliese žaidė vaikai, jie nė nebandė paslėpti butelių. Vaikinai teigė, vietą pasirinkę, todėl, kad ji arčiausiai parduotuvės. Nors vaizdas, kurį pamatė užsukę į parką, juos nemaloniai nustebino, tačiau neatgrasė. Paklausti, ar nebijo būti sučiupti už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, jie atsakė: „Būna, kad policininkai prieina ir liepia paslėpti butelius, tuomet, mes paklūstame nurodymams ir nemalonumų kol kas dėl to nesulaukėme. Tačiau ėmę priešgyniauti tikrai užsitrauktumėme baudą“.
Sereikiškėse dažnai lankosi mažą vaiką auginanti mama. „Šiame parke lankomės maždaug kartą per mėnesį, nes prie namų, Fabijoniškėse, yra gražus miškas. Taip pat kartais nuvažiuojame į Vingio parką – kad vieta neatsibostų“. Tačiau pakvėpuoti grynu oru ar pasidžiaugti gamta nebuvo jos pagrindinis tikslas: „Į Užupyje vykstantį dainavimo būrelį atvedžiau vyresnę dukrą, o aš su mažąja atėjau pasivaikščioti į parką“.
Lankytojų lūkesčiai
Paklausti, kas juos paskatintų Sereikiškių parke lankytis dažniau, visi vieningai minėjo vešlią žalumą. Tiktai fotografas abejojo, ar verta sodinti gėles, nes jos gali būti ištryptos kultūros stokojančių lankytojų. Prioritetu dauguma laikė suoliukų ir dviračių takų atnaujinimą.
Buvo pageidavimų, atitinkančių individualesnius lūkesčius. Moksleivius atviliotų festivaliai ir renginiai, tokie kaip „Gatvės muzikos diena“. Jie džiaugtųsi galimybe gyvai grojančius muzikantus matyti kiekvieną savaitgalį. Panašiai mąsto ir studentės, tačiau jos labiau pageidautų erdvių vizualiajam menui, pavyzdžiui, instaliacijoms. Idėja tikrai verta dėmesio – juk visai šalia, Dailės akademijoje, gausu menininkų.
„Čia dažniau atsivežčiau šeimą, jei būtų daugiau pramogų: atrakcionų ir sūpynių vaikams. Juk jiems reikia pajudėti, neįdomu vien eiti pasivaikščioti. Kaip mamai, man labai svarbus saugumas, todėl tikrai nenorėčiau, kad parke prikastų tvenkinių, juos bent aptverti būtina – juk reikia prižiūrėti, kad vaikai neįkristų“, – mintimis dalijosi moteris.
Alaus mėgėjai parke norėtų dažniau matyti policijos pareigūnus – tam, kad būtų išvengta muštynių ir vagysčių. „Jie turėtų patruliuoti, bet netrukdyti gerti taikiai nusiteikusiems žmonėms“, – mano jaunuoliai.
Komercija su parko dvasia nesuderinama
Bendra vaikinų išvada, jog parką efektyviausiai atgaivintų kavinės ir barai, labai skyrėsi nuo kitų pasisakiusiųjų nuomonių.
„Kavinės man asocijuojasi su triukšmu, todėl nemanau, jog įrengti maitinimo įstaigą parke yra gera idėja“, – savo požiūrį dėstė jaunoji literatūros mėgėja.
Dviratininkai įsitikinę, kad parkas atbaidytų lankytojus, jei jis taptų komercine zona – būtų pristatyta kioskų arba parduotuvių.
O motina į prekybą Sereikiškėse žiūri lanksčiau: „Manau, kad praverstų autobusiukas, kuriame pardavinėtų ledus ir gėrimus, nes gryname ore vaikams jų norisi. Tačiau suvenyrų krautuvėlėms čia ne vieta – tam skirta Pilies gatvė“.
Prasidėjus renovacijai, parko privalumais išliko puiki geografinė padėtis ir ramybė, tačiau pavasario išsiilgę vilniečiai poilsiui ieško žalesnių miesto kampelių.