Dar visai neseniai Lietuva šventė jubiliejų – dvidešimt Nepriklausomybės metų. Įdomu, ar šią šaliai svarbią dieną minėjo svetur gyvenantys lietuviai? Kokios mintys sukosi jų galvose per Kovo 11-ąją? Apie tai kalbamės su trimis užsienyje gyvenančias lietuviais.

Diena, kai gali didžiuotis esąs lietuvis

„Tai diena, kai galiu didžiuotis, kad gimiau ne bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, o būtent Lietuvoje“, – tvirtino antrus metus Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis Viktoras. Devyniolikmetis vaikinas pridūrė, kad ši šventė – priminimas, kaip lietuviai kovojo už laisvę. „Kovo 11-oji yra šventė, kai lietuviai susivienija. Juk tuomet prisimename tuos žmones, kurie dėl laisvės nebijojo ir savo gyvybių paaukoti“.

Trečius metus Anglijoje gyvenanti Rita teigė, kad per tokią šventę norėtųsi būti Lietuvoje, jausti tvyrančią atmosferą ir žmonių džiaugsmą. „Šią dieną imi didžiuotis esantis lietuvis. Kyla beribis noras grįžti į Lietuvą, džiaugtis laisve, dalintis prisiminimais. Man jau 45-eri, tad puikiai pamenu, kaip lietuviai kovojo už laisvę, žinau, kas tuo metu dėjosi mūsų, paprastų šalies piliečių, širdyse“.

Rita taip pat užsiminė, kad šią dieną derėtų pamiršti nesantaiką, vyraujančią šalyje, tiesiog būti kartu, švęsti laisvę ir džiūgauti, kad mūsų Nepriklausomybei – 20 metų.

Kovo 11-oji nepamirštama ir svetur

Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio oficialūs minėjimai, įvairiausios eitynės, šventiniai koncertai. Taip laisvės dvidešimtmetį sutiko Lietuvoje, tačiau emigrantai iš Lietuvos šią džiugią dieną sutiko savaip.

„Šventėme kartu su visa bendruomene, – teigė Čikagoje gyvenantis Viktoras. – Vyko koncertas, buvo grojamos lietuviškos dainos, skaitomos eilės. Be abejo, mėgavomės ir lietuviška virtuve“. Vaikinas pridūrė, kad žmonių nebuvo itin daug, mat daugelis dirba net keliuose darbuose, tad laisvo laiko turi labai mažai.

Panašiai šią Lietuvai svarbią dieną paminėjo ir Anglijoje gyvenantys Rita ir Simas. Moteris teigė šventusi su dar keliolika šalyje gyvenančių lietuvių. „Tai buvo ramus vakaras, kai daug kalbėjomės ne apie gyvenimą ar bėdas Anglijoje, tačiau apie Lietuvą. Tiesiog dalijomės prisiminimais, klausėmės retai pastaruoju metu girdimos lietuviškos muzikos“.

Vos prieš pusmetį Anglijoje įsikūręs dvidešimtmetis Simas teigė, kad tądien su kitais Lietuvių studentų sąjungos nariais dalyvavo ne viename renginyje. „Norėjome suspėti į kiekvieną minėjimą ar įdomesnį renginį. Jų išties buvo nemažai, bet svarbiausia buvo ne visur suspėti, o tiesiog džiaugtis, kad turime progą švęsti šią puikią dieną. Aišku, Lietuvoje būtų kitaip, bet yra kaip yra“.

Lietuvos ateities vizija

Dvidešimt Nepriklausomybės atkūrimo metų, tai daug ar mažai? „Nei daug, nei mažai, priklauso nuo to, kokiu aspektu vertinsi, – teigė Londone gyvenantis Simas. – Palyginus, kiek metų buvome priespaudoje, tai 20 laisvės metų yra tikrai nedaug“. Paklaustas, kokią Lietuvą įsivaizduoja dar po dvidešimties metų, vaikinas svarstė: „Neįsivaizduoju, nes gyvenimas yra nenuspėjamas. Bet tikriausiai ji bus moderni Rytų Europos šalis, turės daugiau išsilavinusių ir dorų žmonių, bus itin stipri žemės ūkio srityje.“

Tame pačiame mieste gyvenanti Rita teigė nenorinti prognozuoti, mat ateities nuspėti praktiškai neįmanoma. „Tikrai nežinau, galbūt bus blogiau, o gal ir geriau. Gal sugebėsime prisivyti kitas Europos šalis, gal ir ne. Palaukime dar dvidešimt metų, tada ir pamatysime“.

JAV gyvenantis Viktoras nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs. „Na, jeigu Lietuva nesugalvos dar sykį susijungti su Lenkija, manau šalis eis gilyn į skolas ir skurdą, – ironiškai pesimistiškas mintis dėstė vaikinas. – Aišku, iki tol, kol kas nors sugalvos, kaip išlipti iš bėdų, kad lietuviai galėtų gyventi savo šalyje ir tiesiog džiaugtis“.

Visi trys svetur gyvenantys lietuviai nenoriai kalbėjo apie galimybę grįžti ir nesiryžo prognozuoti, ar tai iš viso kada nors įvyks. Tačiau lyg susitarę užsiminė, kad atstumas didelės meilės Lietuvai tikrai neužgniauš.

Susiję