Šiemet Nepriklausomybės atkūrimo minėjimas Kėdainiuose įgavo naujų formų. Be koncertų ir konferencijų, sporto renginių ir parodų, kraštiečiai įprasmino savitą, asmeninį ryšį su tautiškumu, Nepriklausomybe. Dvi gražios iniciatyvos, nuskambėjusios nacionaliniu mastu – ilgiausia trispalvė tautinė juosta ir valstybinė vėliava iš bemaž pusės tūkstančio rankomis darytų popierinių gėlių, priklauso Kėdainių kraštui.

Vasario 16 dieną Kėdainių krašto muziejuje pradėta austi ilgiausia trispalvė Kovo 11-ąją buvo vienuolikos metrų ilgio. Tautinė juosta, kurią audė daugiau nei tūkstantis žmonių, simbolizuoja pilietiškumą ir tautinę bendrystę. Audimo procesas turėtų įeiti į istoriją, kiekvieno, įaudusio nytį į tautinę juostą, mintys ir nuotrauka įamžintos knygose, kurios bus saugomos Kėdainių krašto muziejuje. Energijos ir kantrybės pareikalavusios akcijos organizatoriai pripažino, kad pagrindinis jų siekis nėra rekordinis juostos ilgis, tikimasi aukštesnių tikslų – pajusti tautinę vienybę. Audėja Milda Petraitienė viename trispalvės gale išaudė žodžius „Lietuvos Nepriklausomybei – 20“, o kitame – „2010 vasario 16 – kovo 11, Kėdainiai“.

Dar viena tautinės savimonės ugdymo apraiška – Lietuvos teritorijos žemėlapis, išdėliotas iš keturių šimtų penkiasdešimties pilnavidurių popierinių gėlių, užimantis beveik trijų kvadratinių metrų plotą Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Mikalojaus Katkaus gimnazijoje. Šios pilietinės akcijos iniciatorius gimnazijos direktorius Alanas Magyla tikisi, kad šitaip paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio jubiliejus gimnazistų atmintyje išliks visą gyvenimą.

Kovo 11-osios iškilmės mieste prasidėjo lygiai vidurdienį, miesto centre suplevėsavus trims vėliavoms. Dvi trispalvės ir vėliava su Kėdainių miesto herbu papuošė savivaldybės pastato kiemą ir pagrindinę miesto gatvę. Simboliškai valstybės vėliavą iškėlė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Povilo Aksomaičio vaikaitis Vytis Ščiukas. Ko gero įdomiausias faktas, kad tos pačios dienos vakarą prie savivaldybės pastato liko viso labo viena vėliava, tačiau Kėdainių rajono savivaldybės Merės priimamojo darbuotoja nepaaiškino, kodėl dvi vėliavos buvo nuleistos. Apypiete Nepriklausomybės iškilmių renginiai įgavo sakralumo motyvų: šv. Mišių auka už Nepriklausomą Lietuvą šv. Juozapo bažnyčioje ir gėlių padėjimas ant Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio kapo.

Kėdainių kultūros centre surengtas iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio minėjimas „Tikėkime laisve“ ir koncertas „Įaugom Nemuno upyne“. Šventėje kėdainiečiams primintas istorinis kontekstas: aptartas Kėdainių vaidmuo kovose už valstybės nepriklausomybę, pirmojo nepriklausomos Lietuvos kario Povilo Lukšio žūtis, pasveikinti buvę pirmosios nepriklausomos Lietuvos miesto tarybos nariai, taip pat parodyta autentiška 1990 metų Kovo 11-osios filmuota medžiaga, įprasminanti naujos Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią. Istorinį Kėdainių krašto ir nepriklausomybės kontekstą atkurti padėjo ir fotografijų paroda iš asmeninių kėdainiečių archyvų „Aš ir Nepriklausomybė“. Kėdainiečius sveikino rajono merė Nijolė Naujokienė, buvęs Kėdainių rajono meras ir Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, Darbo partijos narė, Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės pavaduotoja Virginija Baltraitienė.

Nepaisant Kėdainiuose Kovo 11-osios vakarą likusios plevėsuoti tik vienos vėliavos, dvi netradicinės pilietinės akcijos, atskleidžiančios kraštiečių vienybę ir kiekvieno tautinę savimonę iniciatyvos – rekordinės trispalvės audimas ir valstybės žemėlapio aplikacija – bei iškilmingas Kovo 11 – osios minėjimas Kultūros centre įprasmina neišmatuojamą valstybės iškovotos laisvės reikšmę.

Susiję