Valdžio Celmo knyga padeda pažinti pasaulį

Senovinių sutartinių, būgnų ir dūdmaišių melodija pripildo nedidukę salę sakralumo, apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ giesmės, kreipiantis į dievus, protėvius ir Amžinąją Ugnį, padeda susikaupti ir pasirengti kelionei į praeitį. Taip prasidėjo Valdžio Celmo knygos „Baltų raštai ir ženklai“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje.

Valdis Celmas – garsus latvių dailininkas ir dizaineris, ilgus metus tyrinėjęs latvių simboliką ir liaudies meną. Jo tyrinėjimai svarbūs tuo, kad V. Celmas yra universalus žmogus, gebantis į baltų simboliką pažvelgti ne tik iš etnologų ar istorikų pozicijos, bet ir menotyrininko, dizainerio akimis. Jo tyrinėjimai kupini apmąstymų ir filosofinių įžvalgų, kurios padeda žmogui gilintis į pasaulį ir atrasti senąją baltų pasaulėžiūrą. Jau keletą metų Valdis Celmas vadovauja senovės latvių religijos atgimimo sąjūdžiui Latvijoje – Dievturiams – ir tęsia garsaus latvių etnologo bei tautinio atgimimo skatintojo Ernesto Brastinio tradiciją.

Dievturių pavadinimas reiškia „turintis Dievą“ ir yra raktas į pagrindinę autoriaus Valdžio Celmo knygos „Baltų raštai ir ženklai“ mintį.

Valdžio Celmo knyga skatina filosofinius apmąstymus ir naujas senovinio simbolio interpretacijas. „Pasaulis yra tokio platumo, kokio platumo yra jo vertintojo suvokimo horizontas“,– knygą pristato leidėjas Latvijoje Janis Silas. Šie žodžiai geriausiai apibūdina V. Celmo knygą. Knygos skaitytojams atsiveria naujo, simbolinio pasaulio suvokimo galimybė, kuri galbūt visiems laikams pakeis mąstyseną, praplės pasaulį, leis pažvelgti į tokią visatą, kokią matė baltų gentys pačiame mūsų istorijos priešaušryje.

„Baltų raštams ir ženklams“ palydos žodį parašęs etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas sakė: „Ši knyga demonstruoja mokslinio ir paramokslinio požiūrio sintezę. Mokslinis požiūris į pasaulį nėra absoliučiai teisingas. Jei mes žiūrime kaip mokslininkai į Saulę, ji yra viso labo tik termobranduolinių reakcijų reiškinys, tačiau mes žinome, jog egzistuoja ir dvasinis aspektas. Ir tuomet Saulė mums yra ir dievas, ir viltis, ir tiesa, ir grožis, ir įkvėpimas“. Todėl V. Celmo knyga yra skirta labai plačiam skaitytojų ratui. Ji bus įdomi ne tik etnokultūros puoselėtojams, bet taip pat ir kitų kultūros sričių atstovams. Naudingos informacijos čia ras istorikai, archeologai ir menininkai, savo akiratį praplės tiksliųjų mokslų atstovai bei filosofai.

Valdžio Celmo knyga svarbi ne tik filosofiniu požiūriu, bet ir moksliniu. Ji yra svarbus indėlis į baltų simbolikos tyrinėjimus. Iki šiol daugiausia dėmesio simbolių tyrinėtojai skyrė architektūros elementams bei archeologinių papuošalų tyrimui. Valdis Celmas pateikia ir mažai tyrinėtų juostų simbolių aprašymus, atkreipia dėmesį į audinių raštus bei ornamentus. „Daugelis mokslininkų tik suklasifikuoja ženklus, bet nesigilina į juos, – teigė V.Tumėnas, – o Valdis Celmas parodo, kad yra ir simetrijos principai, ir laiko bei judėjimo pojūtis, ir visatos struktūra“.

Folkloristas, religijotyrininkas ir vyriausiasis Lietuvos krivis Jonas Trinkūnas pasakojo, kad šią knygą atrado visai atsitiktinai. „Prieš porą metų, kai aš pamačiau tą knygą, ji vadinosi ne baltų, bet latvių raštai ir ženklai. Aš ją pavarčiau, ogi žiūriu, kad ten daugybė simbolių yra ir lietuvių, ir prūsų, ir kitų baltų“, – sakė Jonas Trinkūnas. Lietuvos krivis tuomet ir pasakė Valdžiui Celmui, kad norėtų, jog knyga būtų išleista ir Lietuvoje, bet tuomet ji turėtų vadintis „Baltų raštai ir ženklai“. Netrukus atsirado ir leidėjas – leidykla „Mintis“, o šiandien turime knygą, skirtą jau ne tik latvių, bet visų baltų simboliams tyrinėti.

Valdžio Celmo knygą Jonas Trinkūnas apibūdino kaip pačią reikšmingiausią visoje knygų mugėje, bet nepagailėjo ir kritikos kolegai. J.Trinkūnas nurodo, jog pagrindiniai knygos trūkumai yra V. Celmo polinkis viską sieti su latviškumu, nors simbolika bendra ne tik visiems baltams, bet daugelis simbolių turi gilesnes, indoeuropietiškas šaknis. Taip pat J.Trinkūnas pabrėžia, jog V. Celmas, bandydamas pritaikyti senovinį mąstymą šiuolaikinei dvasinę krizę išgyvenančiai visuomenei, galbūt šiek tiek perlenkė lazdą. Nepaisant to, pasak Jono Trinkūno, knyga svarbi ne tik filosofiniu ir moksliniu požiūriu, ji yra reikšmingas žingsnis baltų vienybės idėjos link.

„Grįžti į pradžią reiškia eiti pirmyn. Sugrįžti prie tikrųjų šaltinių – semtis jėgų ateičiai. Sugrįžti prie šviesos, prie harmonijos su gamta ir kosmoso dėsniais – reiškia egzistuoti amžinai“, – mintyse skamba paties Valdžio Celmo baigiamajame knygos žodyje užrašyti sakiniai. Knygos pristatymui artėjant į pabaigą, šventumo uždangą dar kartą sustiprina senovinių sutartinių melodijos ir būsimieji Valdžio Celmo knygos „Baltų raštai ir ženklai“ skaitytojai išleidžiami namo mokytis pažinti senovinį, besisukantį, amžinai šventą ir harmoningą senovės baltų pasaulį…

Patalpinta: Rašiniai