Jaunimas ir knygos šiandien, jaunimas ir knygos ateity

Forumui Vilniaus knygų mugėje Vanda Juknaitė vadovavo ne viena: rašytojai padėjo moksleiviai. G. Gedvilaitės nuotr.

„Ką (ar) skaito jaunimas?“ Toks klausimas buvo iškeltas viename iš Vilniaus knygų mugės organizuotų forumų. Jo vadovė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė diskutavo su moksleiviais ir jų mokytojais, kodėl naujoji karta žino tik literatūros klasikus, nesidomi šiuolaikiniais autoriais ir knygas mieliau iškeičia į laiką virtualioje erdvėje.

Pasibaigus diskusijai, rašytoja prisipažino esanti šokiruota padarytų išvadų: skaitmeninis pasaulis sparčiai stumia knygas iš paauglių gyvenimo.

Apie tokią situaciją kalbame su lietuvių literatūros prozininke V. Juknaite.

Didžiąją dalį savo gyvenimo dirbote su vaikais ir jaunimu. Kokį matote paauglių ir knygų santykį šiandien?

Problemišką. Matyt, vaikai labai apkrauti mokykloje. Jie turi daug išmokti kitų dalykų, reikia įgyti daugybę žinių. Kiti dalykai yra daug svarbesni, taigi literatūra yra tik „tarp kitko“ – tarp fizikos, matematikos, chemijos… Manau, tai ir yra pagrindinė priežastis.

Ar tokia situacija kitokia nei buvo Jūsų jaunystės laikais?

Šiandien jūs neįsivaizduojate, kad mes negalėjome išvažiuoti iš tokio krašto kaip Lietuva. Europoje gi buvo „Geležinė uždanga“. Televizijos rodė nespalvotai, jų programa buvo vos šešių valandų ir tik lietuviškai. Mes neturėjome, kur savęs padėti. Mes skaitėme pasaulio klasiką. Penktoje klasėje perskaičiau keturis storiausius Levo Tolstojaus tomus „Karas ir taika“. Iki mokyklos baigimo buvo perskaityti visi Fiodoro Dostojevskio kūriniai. Knygos buvo mūsų lavinimasis, mūsų pasaulio atradimas. O mano vaikystėje ir elektros dar nebuvo! Jei lempos vakare neleisdavo ilgai deginti, tai knygas skaitydavome po antklode, pasišviesdami prožektoriumi. Literatūra buvo lyg uždraustas vaisius.

O šiandien taip nebėra, nes viskas galima?

Tiesiog yra nepaprastai daug galimybių, kur žmogus gali save išreikšti. Jis gali keliauti, skraidyti, iš lėktuvo šokti, važiuoti, rašyti savo internetinius dienoraščius… Knyga lieka tik vienu laisvalaikio leidimo būdu.

Net ir pasibaigus forumui, klausimai rašytojai nesiliovė. G. Gedvilaitės nuotr.

Ką manote apie šiuolaikines skaitymo alternatyvas, kai vietoj knygų leidžiami garso įrašai, statomi filmai? Juk ir pagal Jūsų apysaką „Stiklo šalis“ Janina Lapinskaitė sukūrė filmą. Nebijote, jog jaunimas rinksis geriau žiūrėti kino juostą – nei skaityti kūrinį?

Kai pasirodė filmas, moksleiviai uždavė man šį klausimą. Jie patys sakė, jog mieliau rinksis filmą. Tada man pasidarė taip liūdna ir taip baisu! Juk filmas neturi beveik nieko bendra su knyga. Man atrodo, kad nė vienas filmas negali pakeisti nė vienos knygos. Nebūtinai geras filmas statomas pagal gerą knygą.

Šiais laikais ne tik grožinė literatūra virsta skaitmeniniu dokumentu, bet ir visa informacija, kurią anksčiau rasdavome knygose, keliama į virtualią erdvę. Gal skambės kiek dramatiškai, tačiau negalvojate, jog ateis toks metas, kai žmonės nebemokės elgtis su knyga?

Taip, ir ne tik su knyga. Žmogus nebeturės elementarių įgūdžių, kuriuos jis turėjo per šimtmečius. Jis mokėjo išsiauginti duoną, o dabar, įsivaizduokime, dingtų elektra ar atskristų kokie nors ufonautai. Žmogus mirtų badu per mėnesį.

Šiandien jis yra bejėgis. Technologijos jį padaro tokį. Dvasiniu požiūriu jis irgi bejėgis. Jis per daug pasikliauja mygtuku. Mygtukas valdo žmogų, ir tai jau yra katastrofa. Gi žmogus turi valdyti mygtuką, ir tik skaitantis žmogus žino tai.

Esate Vilniaus pedagoginio universiteto docentė. Kokie Jūsų darbo metodai: studentai mokosi ir renka informaciją iš knygų ar naudojasi virtualiais informacijos šaltiniais?

Ir taip, ir taip. Tačiau tinkamesnės ir daugiau informacijos dažniau randame knygose, todėl joms ir teikiame pirmenybę. Tačiau ir internete vis daugėja ir daugėja reikalingos informacijos. Šiandien galime pasiekti europines literatūros duomenų bazes, tai, žinoma, ir kompiuteriu naudojamės. Tačiau pati priemonė niekuo dėta. Svarbu, kas ją valdo.

Šiandien knygų mugė skirta bibliotekoms. Kokią matote šių įstaigų ateitį, kai knygos perkeliamos į virtualią erdvę?

Šiais laikais bibliotekos labai keičiasi. Jos keliamos į informacines duomenų bazes kompiuteriuose. Manau, kad jų ateitis gera, nes jos labai modernizuojasi. Žinoma, yra daug problemų, susijusių su bibliotekomis, tačiau svarbiausia, kad jos yra sprendžiamos.

Patalpinta: Rašiniai