O gal galima paklausti kitaip? Ar labai svarbu, kad tas objektyvumas ar faktiškumas nėra absoliutūs dydžiai? Gal galima imti ir paprasčiau, nemoksliškai užsirašyti sau principus, kuriais remdamasis kursi tekstus ar reportažus?

Žinomas JAV visuomeninio transliuotojo PBS žurnalistas Jimas Lehreris sau susirašė tokius:

• Nerašyk nieko, ko negali apginti.
• Kiekvieną istoriją vertink taip, tarsi ji būtų rašoma apie tave.
• Laikyk, kad kiekvienas pasakojimas turi alternatyvią nuomonę.
• Laikyk, kad žiūrovas yra toks pats protingas, geras ir jautrus, kaip ir tu.
• Laikyk, kad tokie yra visi, apie kuriuos kuri žinias.
• Atskirk nuomones ir analizę nuo žinučių ir aiškiai tai pažymėk.
• Nesinaudok anoniminiais šaltiniais ir citatomis, išskyrus specialius, ypatingai svarbius atvejus.
• Niekam neleidžiama užsipulti kitą asmenį anonimiškai.
• Galiausiai primink sau, kad dirbi ne pramogų rinkoje.

Tikriausiai nieko naujo neperskaitėme, tačiau ar galime rasti daug profesionalų aplink, kurie laikosi bent pusės išvardintų principų? Neįmanoma? Gali būti – sunku tvirtinti, kad šiandien tikrai turime žiniasklaidos priemones, kurios mūru stotų už tokių principų besilaikančio žurnalisto nugaros. Bet kita vertus – argi tokių principų besilaikanti žurnalistika nebūtų geresnė?

Susiję