Tomas Viluckas. Kuo nusikalto Dainius Kreivys?
„Lietuvos ryte“ paskelbta informacija apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio priklausomybę “Opus Dei” organizacijai sukėlė nemenką Lietuvos katalikų nepasitenkinimą.
Jis visai suprantamas, nes bent paviršutiniškai su bažnytiniu gyvenimu susipažinęs žmogus, gali pasakyti, kad žurnalistai Arturas Paknys ir Tadas Ignatavičius dirbo itin neprofesionaliai.
Tačiau pradžiai nesileiskime į detales. Juk kalbama apie politiko, ministro asmeninį gyvenimą. Ar piliečiams turėtų rūpėti šalies vadovų religinė priklausomybė, lytinis gyvenimas, jo tautybė, rasė, hobi?
Ne, – tai asmeninis žmogaus gyvenimas, jo laisvė, jo teisė, kurią garantuoja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Šios garantijos taikomos ir politikui. Tenka priminti banalią tiesą – politikas irgi žmogus.
Piliečiams turėtų rūpėti, kaip politikas, šiuo atveju ministras, dirba, nes jie jį samdo. Ar jis nesukčiauja, neproteguoja kokios nors siaurios interesų grupės, tuo pamindamas visų piliečių interesus, nesinaudoja tarnybine padėtimi?
Tiesa, žmonės smalsūs, jiems įdomu, kur ministrai meldžiasi, ką valgo, su kuo miega. Jiems įdomūs ne tik politikai, bet ir pramogų pasaulio žmonės, sportininkai, verslininkai. Tokio domėjimosi priežastys – kita tema. Kaip ir klausimas, ar žiniasklaida turi pataikauti šiems minios troškimams.
Kuo blogai, kad vienas ministrų yra pamaldus žmogus? Gal, priešingai, religingumas yra privalumas? Pavyzdžiui, JAV beveik nėra politikų, kurie atvirai neišpažintų savo tikėjimo, pagal apklausas 70 procentų amerikiečių nori, kad šalies prezidentas tikėtų Dievu. Tai siejama su viltimis, kad religingas žmogus laikosi aukštesnių moralinių standartų.
Dabar apie žurnalistinį broką. Straipsnis pradedamas žodžiais: “Su mįslinga religine organizacija siejamame klube…” Neišprusęs skaitytojas turėtų net krūptelėti – slaptas klubas, sekta!
Visų pirma “Opus Dei” nėra kažkokia mįslinga organizacija. Ji yra integrali Katalikų Bažnyčios dalis, pakankamai įtakinga ir solidi. Pavyzdžiui, popiežiaus Benedikto XVI sekretorius priklauso šiai organizacijai. Organizacijos misija – skleisti žinią, kad darbas ir eilinės aplinkybės sudaro progą sutikti Dievą, tarnauti kitiems ir pagerinti visuomenę.
Tad kalbama apie katalikišką organizaciją, vieną iš daugelio katalikybėje. Negana to, ji yra itin ortodoksiška: besąlygiška ištikimybė Katalikų Bažnyčios mokymui, kunigo autoriteto išaukštinimas, asketiškas gyvenimo būdas, moralinis rigorizmas, intelektualinis švietimąsis. “Opus Dei” kunigai yra gerai intelektualiai pasikaustę, turintys klasikinį teologinį išsilavinimą. Tai paaiškina, kodėl organizacija dažniausiai apaštalauja visuomenės elite, jai priklauso teisininkai, politikai, gydytojai, verslininkai.
Straipsnyje susiėjimas, kuriame dalyvauja ministras D.Kreivys, vadinamas klubu. Tačiau tokie “klubai” tarp katalikų ir protestantų yra vadinami maldos grupėmis. Čia žmonės ne tik meldžiasi, bet po maldos ir pasidalinimo bendrauja, žinoma, ir apie savo profesinę veiklą. Publikacijoje vis minima, kad jaunimo studijų centre „Liepkiemis“ renkasi tik vyrai, nors yra ir kita “Opus Dei” iniciatyva – „Vilnelės“ kultūros centras, kuris siūlo moksleivėms, studentėms ir moterims kultūrinį bei dvasinį ugdymą, praturtinantį jų išsilavinimą. Tokį lytinių skirtumų pabrėžimą galima laikyti senamadišku, bet jis yra neretas tarp katalikiškų organizacijų, atsižvelgiant į vyrų ir moterų poreikių specifiškumą.
Pagaliau nesuprantama ir pašaipa dėl alaus gėrimo. Juk katalikams vartoti alkoholį nėra nuodėmė.
Toks tendencingumas verčia klausti apie paskleistos žinios tikslus. Sutikime, kad yra ir kitų būdų kritikuoti ministrą Kreivį, nei landžiojant po jo maldos kambarius.