Šiemet Kalėdų senelis neateis

Kai kalbėjomės su dispečere Antakalnio poliklinikoje dirbančia Renata Katkovskaja, jos piniginėje gulėjo krūvelė centų, o iki atlyginimo buvo likę laukti dvi savaites. „Nežinau, ką reikės daryti“, – gūžčiojo pečiais trijų vaikų mama. Jos žvilgsnyje buvo lyg nerimas, lyg susitaikymas su nuolatiniu pinigų trūkumu.

Taip sutaps, kad pinigus moteris gaus kaip tik vyriausiojo sūnaus 13-tojo gimtadienio išvakarėse – gruodžio 20-ąją. „Per sūnaus gimtadienį visada puošiame eglutę, – apie šeimos tradiciją pasakojo Renata, – Grįžusi iš darbo, kepu gimtadienio tortą, o vaikai puošia eglę“.

Apie artėjančias šventes moteris stengiasi negalvoti. „Kai pagalvoju, sunku „dūšioj“ daros. Jau pakalbėjau su vaikais, pasakiau, kad šiemet Kalėdų senelis į namus neateis. Į mokyklą, darželį ateis, o į namus – ne…“, – kalbėjo Renata. Ramus jos veidas nušvito paklausus apie Kūčių stalą: „Kaip ir visada – išsivirsime bulvių su silke, iškepsiu pyragėlių ir padarysiu kisieliaus. Susėsim su tėvais, sese prie stalo, kalbėsim, juoksimės, po to eisim pasivaikščioti“. Panašiai šeimos Kūčios praėjo ir pernai.

Skyrybos paliko be nieko

Prieš daugiau nei metus Renatos santuoka, trukusi keturiolika metų, baigėsi skyrybomis. Vyras ėmė gerti, vėliau ir mušti ją. Vaikai norėjo, kad mama išsiskirtų. Vyro reikalavimu skyrybos įvyko abipusiu susitarimu, todėl 31-erių Renata paliko visą turtą buvusiam sutuoktiniui ir su berniukais išėjo gyventi pas tėvus. Nors nuosavo būsto neturėjo, bet ir iš vyro mamos namo, kuriame gyveno, neišsinešė nieko, išskyrus rūbus. Juose liko televizorius, skalbimo mašina ir kiti užgyventi daiktai. Pasak Renatos, skyrybos atsiėjo apie tris tūkstančius litų. Teko skolintis…

Dabar mama su trimis vaikais gyvena iš minimalaus atlyginimo ir pašalpų – šiek tiek daugiau nei pusantro tūkstančio litų. Daugiausia šeima išleidžia maistui ir drabužiams, nes berniukai daug valgo, o aprangą greitai išauga ar sudėvi. Mama beldžiasi į visas įmanomas duris prašydama pagalbos. Paramą jai teikia Europos Sąjungos maisto fondas, lietuviška labdaros organizacija „Maisto bankas“, seniūnija. Tėtis menkai prisideda prie vaikų išlaikymo. Per mėnesį jam patikėta mokėti beveik 28 litus už sūnaus darželį, bet ne visada įsipareigojimo laikomasi.

„Aš su vaikais daug kalbuosi. Jie labai geri – kai nueiname į parduotuvę, niekada nesako: „Aš noriu to ar ano“. Jie supranta, kad negaliu nupirkt“, – šypsosi Renata. Žiūrint į ją, ūpas kaipmat pakyla. „Aš nusiteikusi, kad bus geriau. Dievas visada padeda. Kai pasižiūri „Bėdų turgų“, matai, kad daug didesnių nelaimių būna – sudega namai, žmonės neturi, kur gyventi“, – svarstė Renata. Kiekvieną sekmadienį su berniukais ji lanko bažnyčią.

„Ar Jūs norėtumėt būti turtinga?“, – paklausiau. „Niekada gyvenime nenorėčiau gyventi turtingai. Norėčiau turėti pakankamai valgyti, dar butą arba namą. Būti neturtingam nėra blogai. Man atrodo, kad turtingi žmonės yra nelaimingesni nei neturtingi“, – atsakė Renata. „Man labai pasisekė, nes turiu gerus vaikus, tėvus, draugus, bendradarbius“, – pridūrė moteris.

4 litai per dieną arba priverstinė dieta

Po keturis litus per dieną – tiek, pasak tyrimų, per dieną maistui išleisti gali penktadalis lietuvių, atsidūrusių žemiau skurdo ribos. Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos direktorius Vaidotas Ilgius pabandė, kaip pats sako, atsistoti į skurdžiaus batus. Keturias savaites jis maistui ir išleido tik po keturis litus per dieną ir visa tai aprašė savo tinklaraštyje. „Tu gali pasikalbėti su benamiu, bet pačiam juo pabūti yra kitas dalykas“, – paaiškino V. Ilgius, buvęs Vilniaus miesto Savivaldybės biudžetinės įstaigos, Socialinės paramos centro, direktorius.

Aukštas, stambus vyras pasakojo, kad per tą laiką jautėsi tarsi laikydamasis dietos – sukasi galva, apima irzlumas. Skirtumas tas, kad V. Ilgius žinojo, kad praėjus kelioms savaitėms eksperimentas baigsis, o kitiems tokia dieta yra priverstinė. Tilpti į keturių litų limitą nebuvo lengva, prireikė daug išradingumo ir laiko. V. Ilgius prisiminė troškinęs agurkus, inkstus (pasak pašnekovo, pastarasis patiekalas buvo visai skanus), virė įvairias košės. „Viena moteris su septyniais vaikais jau prasiskolinusi keliolika tūkstančių, kad pramistų, nes jų pajamos – penki šimtai litų. Šie žmonės nuolat gyvena tokioj situacijoj“, – pasakojo visuomenininkas.

V. Ilgius sakė supratęs, kad dėl tokio režimo kenčia ne tik skrandis, bet ir socialiniai ryšiai. Ilgainiui žmogus nebegali su draugais išeiti į koncertą ar išgerti alaus, netgi pasikviesti ko nors į svečius, nes už keturis litus nelabai turėsi kuo pavaišinti.

Kalėdinis pamišimas

Pokalbiui pasisukus artėjančių švenčių link, V. Ilgius svarstė: „Šiaip ar taip mes gyvename nuolatiniame šventės spaudime. Tave spaudžia būti pasipuošusiu, gerai atrodančiu, turtingu, tavo stalas turi būti gausiai nukrautas. Jei neturi automobilio, buto, negali nusipirkti to ar ano, imi jausti nevisavertiškumo jausmą. Per Kalėdas ypač apima graudulys, kad negali kažko už šimtą litų po eglute padėti. Juo labiau, kad tas kalėdinis pamišimas prasideda nuo lapkričio pradžios“.

Pasak V. Ilgiaus, ne tik per Kalėdas pasireiškiančiam vartotojiškumui atsparus gali būti tik labai sąmoningas, motyvuotas, labai išprusęs žmogus: „Skurdas yra galvoje. Geriau nenupirkti vaikui brangios mašinos su valdymo pultu nei kas vakarą prieš miegą neperskaityti pasakos. Kiti gali gyventi skurde ir jiems nesvarbu. Jie neturi su kuo lyginti. Jie nesijaučia blogai dėl to, kad kažkas kažkur važinėja leksusais. Pavyzdžiui, senų kaimo žmonių akimis, kas mums atrodo skurdas, tikrai nėra skurdas“.

Skurdo kreivė kyla į viršų

„Maisto banko“ žiniomis, skurdžiai gyvena beveik 620 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dalis jų, kaip kasdien, alkani užmigs ir Kūčių vakarą.

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad į skurdo duobę krenta vis daugiau lietuvių. Lapkritį du trečdaliai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, ir tik 2 proc. – kad pagerėjo. Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius metus, 6 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 55 – pablogėjimo. Likusieji manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Lietuvos darbo birža skelbia, kad bedarbių armiją sudaro jau beveik ketvirtis milijono žmonių. Dalis renkasi emigraciją, kurios mastai šiemet, prognozuojama, sieks rekordinį lygį. Gyvenimą užsienyje per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių pasirinko per 18 tūkst. lietuvių, tūkstančiu daugiau nei pernai per visus metus.

Susiję