Išeivijos spaudos ateitis – internete

Deimantė Dokšaitė teigia, kad išeivijos žiniasklaidai reikia ne paprastos finansinės pagalbos. V. Eivos nuotr.
Deimantė Dokšaitė teigia, kad išeivijos žiniasklaidai reikia ne paprastos finansinės pagalbos. V. Eivos nuotr.
Vienas lietuvis yra ląstelė. Bendradarbiaudamas su kitais tautiečiais jis tampa bendruomene arba audiniu. Šie jungiasi į organus, kuriuos galima laikyti vienos šalies lietuvių visumos atitikmeniu. O sudėjus visus šituos pulsuojančius, įvairių dydžių ir formų gabalus į vieną gaunamas organizmas, vadinamas „Globalia Lietuva“. Taip galima įsivaizduoti modelį, dėl kurio pritaikymo išeivijos lietuvių žiniasklaidai sutaria ekspertai, susirinkę į diskusiją po parodos „Draugui-100“ atidarymo.

Bendruomenės  – būtinos stiprėjimui

Bendrai sutariama, kad tautiečių diasporai užsienyje reikia spaudos. Išeiviai ne tik noriai skaito tai, ką gauna iš Lietuvos, tačiau kuria ir patys. Bandant daryti didesnius projektus susiduriama su sunkumais. Vienas svarbiausių pastebėjimų diskusijos metu buvo tai, kad vykdant bendrus projektus su užsienio lietuviais neatkreipiamas dėmesys į bendruomenes. Kiekvienoje šalyje jos turi savus poreikius. Todėl kuriant globalią Lietuvą reikia pirma pradėti kalbėti su jomis, jas sustiprinti, o tada įtraukti į didesnę organizaciją. Tai ypač akcentavo Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių dvisavaitinio žurnalo „Aušra“ vyriausioji redaktorė.

Kliūtimis bendriems projektams diskusijos dalyviai įvardino užsienio ir neišvykusių lietuvių santykių spragas. Žmonės į globalios Lietuvos projektą žiūri įtariai, trūksta diskusijų ta tema bei lygaus įvertinimo užsienio projektams – tokia buvo seimo nario Manto Adomėno nuomonė. „Trukdo ir tai, kad kai kurie lietuviai išvykusius laiko išdavikais, o šie pasilikusius – nevykėliais“, – teigė Arvydas Daunaravičius, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius. O tuo tarpu vienijantiems projektams reikia bendro kryptingumo ir vienybės. Kaip tvirtino Tomas Kriukelis, su bendruomenių vienijimo problemomis susidūrė ir Lituanos.net, Ispanijos lietuvių bendruomenės svetainė.

Palyginant naujokus ir veteranus

Kalbant apie naujos spaudos kūrimą dalyviai nepamiršo ir „Draugo“. Raginta nebijoti smulkių projektų, nes net šimtamečio laikraščio prenumeratorių geriausiais laikais būta tik 4000. Manoma, kad „Draugui“ išgyventi padėjo tai, kad jis buvo tautiškas ir katalikiškas laikraštis.  Deimantė Dokšaitė, Lietuviams.com redaktorė, teigė, kad išleidžiant naują spaudinį nežinia, ko nori skaitytojas, nors daugelis mano tai suprantantys. Vienai auditorijos daliai neįdomūs pranešimai apie milijonierių vestuves ir nusikalstamumą, kitai – apie vietos kultūros renginius. „Vadinasi, reikia ieškoti balanso arba ieškoti savo skaitytojo ir orientuotis į jį, o ne į visus“, – savo nuomonę išsakė redaktorė.

Lietuviams.com yra svetainė, kurios kūrėjai nori suvienyti lietuvius, kad ir kokion šalin jie būtų emigravę. Ten pateikiamos naujienos iš  gimtinės ir šalių, priglaudusių emigrantus. Tinklapyje yra ir jiems skirtas forumas, renginių kalendorius, skelbimai ir kiti užsienio lietuviui naudingi dalykai. Deimantė Dokšaitė atvirai pripažįsta, kad „Draugas“ kol kas yra unikalus reiškinys išeivių spaudoje. „Jau vien tas faktas, kad plūstelėjusi naujoji emigracijos banga iki šiol neturi nė vieno dienraščio, o „Draugas“ toks yra iki šiol, pasako šį tą“, – teigia D. Dokšaitė. Jis gal ir nenustato naujausių madų, bet yra vertas pagarbos ir laiko aukštai pakėlęs kokybės kartelę.

Išgyvenimo sąlygos

D. Dokšaitė taip pat mano, kad užsienio spaudai nereikia ženklios Lietuvos finansinės paramos. Jos teigimu, labiausiai praverstų organizuojamos tobulinimosi galimybės ir pagalba informacinėje srityje. D. Dokšaitė pritaria M. Adomaičio nuomonei, kad reikia vienodai traktuoti lietuvius tiek tėvynėje, tiek užsienyje. „Kitaip sakant, Anykščiuose ar Plungėje leidžiamas laikraštis turi daugiau mažiau būti suprantamas taip pat kaip Almerijoje ar Korke mūsų tautiečių galimai leidžiami leidiniai“, – teigia D. Dokšaitė.

Naujoji užsienio lietuvių žiniasklaida turi taikytis ir prie interneto madų. Ji turi išlikti konkurencinga tinklaraščių ir socialinių  tinklų laikais. Todėl, D. Dokšaitės teigimu, nauji leidiniai atsidaro internete. Tai pigiau ir auditorijai suteikia didesnį pasiekiamumą. „Juolab, kad naujoji emigracija yra jauna ir gan puikiai sugyvenanti su internetu – tiek kaip pasyvūs vartotojai, tiek kaip turinio kūrėjai”, – teigia redaktorė. Jos manymu, įprastai spaudai galimas dar vienas kelias – tapti nemokamai.

„Draugas“ ištvėrė visą publikavimo šimtmetį ir jo ilgaamžiškumo gali pavydėti bet kuris kitas lietuvių laikraštis. Naujoji emigrantų banga tokio titano savo spaudoje neturi. Jei norės pasiekti tokių rezultatų, jiems, atrodo, teks suderinti istorinę patirtį ir naujoves. Kitaip tariant – jungimąsi iš mažų, parapijos dydžio bendruomenių, į didesnes grupes išnaudojant interneto galimybes.

Patalpinta: Naujienos, Žiniasklaida