Seimo narys Mantas Adomėnas pristatė „Globalios Lietuvos“ koncepciją, remdamasis valstybės politikos kūrimu, suvokiant, kad lietuvių tautos ribos nesutampa ir ateityje nesutaps su geografinėmis Lietuvos valstybės ribomis. Jo teigimu, iš išeivijos lietuvių ir Lietuvos lietuvių – dabar dirbtinai suskaldytų bendruomenių – naudojantis pasaulinėmis komunikacijos priemonėmis, turėtų būti kuriama viena bendruomenė, dalyvaujanti Lietuvos valstybės gyvenime.

M. Adomėnas pabrėžė, kad „Globalios Lietuvos“ projektu siekiama sudaryti ne vientisą bendruomenę, o susikertančių bendruomenių tinklą, kur vienas asmuo – kelių bendruomenių narys. Valstybė šiame projekte, šio Seimo nario požiūriu, atliktų katalizatoriaus vaidmenį, suteikdama galimybes piliečių poreikiams įgyvendinti ir toms bendruomenėms steigtis.

Kaip griaunamos sienos

M. Adomėnas pastebi, kad ribos tarp geografinės Lietuvos ir išeivijos žiniasklaidos, ypač internetinės, jau yra seniai ištrintos. Žiniasklaidą jis laiko labai svarbiu instrumentu, įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ projektą: „Jau yra kuriamas vienas tam tikras globalus diskursas, kuriame gali dalyvauti lygiomis galimybėmis ir čionykščiai, ir išeiviai“.

„Įtarumo laikysena ir tam tikra empatija į išvažiavusius“, „panieka į čia pasilikusius“, – taip M. Adomėnas apibūdina abipusę sieną tarp emigravusių ir Lietuvoje tebegyvenančių. Jo nuomone, būtent žiniasklaida, sukeisdama perspektyvas, turėtų šią sieną griauti: Lietuvoje esančios žiniasklaidos priemonės rašytų apie tai, kas vyksta išeivijoje, o išeivių žiniasklaida dalyvautų Lietuvos žiniasklaidos apyvartoje.

„Iš Lietuvos pusės labai svarbu būtų lygių taisyklių taikymas ir finansavimas lietuviškosios žiniasklaidos atžvilgiu, kad ir kur ji bebūtų“, – M. Adomėnas užsimena ir apie vastybės indėlį projekte.

Elektroninės minios grėsmė

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius į „Globalios Lietuvos“ projektą žvelgia kiek atsargiau, vertindamas ja paremtą pasaulinę komunikaciją nevienareikšmiškai: lengva, nebrangi, tačiau ir tokia patraukli tolesniam skaldymuisi ir subyrėjimui. Jis paaiškina, kad „Globali Lietuva“ susijusi su virtualiąja erdve, kur internetas virtualiai sukuria mažėjančio atstumo ir augančio susikalbėjimo galimybės iliuziją. Prof. E. Aleksandravičius kalbėdamas apie saitus tarp išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių pabrėžia mūsų pačių vidinį susvetimėjimą. „Jis yra toks didelis, kad elektroninės žiniasklaidos, tinklaraščių ir kitokių elektroninių bendruomenių spietimasis yra dvilypis: gausėjant tinklaraščių panašėsim į elektroninę minią, kurioje vienu metu visi kalba, tačiau jokio bendro simbolinio centro neatsiranda“, – sako Lietuvos išeivijos instituto direktorius.

Lietuviai gali būti lygūs pasaulio žaidėjai

Prof. E. Aleksandravičius Lietuvos žmones laiko tamsiais, nes jie nesiorientuoja, kas rašoma pasaulinėje spaudoje. „Galbūt pasaulio lietuvių žiniasklaida lietuvių rūpesčiu pavers ir tai kas „Washington Post“ skaitytojui rūpi: didžiojo pasaulio problemos taps ir mūsų problemos“, – jis įvardija išeivijos žiniasklaidos užduotį šviečiant tėvynėje gyvenančius lietuvius. Lietuvos išeivijos instituto direktorius tai vadina įsipareigojimu gyvai pasaulinei lietuvybei skelbiant, „kad mes esame lygūs pasaulio žaidėjai“.

Susiję