Žurnalistai ne tik geri sportininkai, lakstantys paskui pašnekovus. Plunksną jie irgi valdo neblogai. Paaštrina ją, pagalanda ir vėl kimba į darbą. Žurnalistai fiksuoja gyvenimą. Ne tik žodžiais, bet ir vaizdais. Fotografuoja, į kadrą amžiams įspraudžia akimirkas. Piešia, dūšelę savo išlieja, iškankintą po dienos darbų. Pabandykime suprasti, ką kužda jų sielos fotografijose ir piešime.

Viktorija Samarinaitė

Fotografija – Dievų menas. Kaip daktaras Faustas gali mostelėt ranka, spragtelėti fotoaparato užraktą ir amžiams pričiupti akimirką. Prisirinkau tų kasdienybės sekundžių ir kaupiu jas. Jei kada užmirščiau. Užmirščiau, kokios rudens spalvos, mylimojo rankas, save prieš 5 metus, Lietuvą pavasarį. Fotografija yra liga. Fotoaparatas tarsi prilimpa prie delno, akys patampa objektyvu ir fiksuoja kiekvieno žmogaus žingsnį, pasikeitimus aplinkoje. Stebuklai. Aplink vieni stebuklai.

Oksana Grajauskaitė

Fotografija man yra tai, ko nematome. Realiame gyvenime mes matome nuolatinį judėjimą, o fotografija – stop kadras, sustojusi akimirka, kuri jau paskendo laike ir susiliejo su kitomis. Fotografuodama taip pat mėgstu ištraukti iš aplinkos detalę, smulkmeną, kuri paskęsta bendrame fone, o atskirai – atsiskleidžia ir atrodo visai kitaip.

Austėja Masiokaitė

Sako, jeigu gali – nekurk. Kai galiu ir nekuriu. Dažniausiai kūrybinė veikla yra tiesiog reabilitacija, bandymas kariauti su kasdienybe ir ją pamiršti. Šitaip kurti gali kiekvienas, nors šedevrų gal niekad ir nesukurs. Tokia ir ši kūryba: net jeigu nereikalinga kitiems, ji neabejotinai reikalinga man.

Tilto vertė susideda iš to, koks jis yra, to, kas nuo jo matosi ir to, kas yra aplinkui jį.

Susiję