Šimtamečio laikraščio istorijos prisiminimuose
Ne kasdien turime galimybę pasižvalgyti po erdvius ministerijos koridorius, tuo labiau „prisiliesti“ prie šimtmetį mūsų tautiečių išeivijoje puoselėjamo laisvo žodžio ir minties.
„Draugas – unikaliausias ir ilgiausiai išlikęs lietuvybės puoselėjimo pavyzdžių, kūręs nepriklausomos valstybės idėją bei telkęs ir vis dar telkiantis Amerikos lietuvių bendruomenę“, – susirinkusius parodos lankytojus sveikino šalies užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijos trečiojo aukšto galerijoje būriavosi nemažai gerai žinomų šalies žurnalistų ir istorikų, buvusių dienraščio bendradarbių bei gausus būrys studentų.
Erdvi ir šviesi galerijos salė, galbūt labiau primenanti ilgą koridorių stikline siena, už kurios atsiveria sostinės panorama ir dešiniojo Neries kranto dangoraižiai, nemažiau atkreipė susirinkusiųjų dėmesį nei pati parodos ekspozicija, skirta seniausiam ir ilgiausiai išeivijos lietuvių leidžiamam dienraščiui „Draugas“.
Parodos „Draugui – 100“ ekspoziciją, atkeliavusią iš Čikagoje esančios M. K. Čiurlionio galerijos, trumpai pristatė bei laikraščio reikšmę komentavo istorikas Egidijus Aleksandravičius.
„Paroda subtiliai atskleidžia kelią, kaip materializavosi išeivijoje kilni idėja“, – parodos atidaryme kalbėjo profesorius E.Aleksandravičius.
Galerijos siena buvo gausiai „nukabinta“ fotografijų stendais, todėl parodos lankytojai nesunkiai galėjo „perskaityti“ šimtametę dienraščio istoriją: pradedant nuo sienų žvelgiančiais „Draugo“ iniciatorių ir leidėjų – kunigų Antano Staniukyno ir Antano Kaupo portretais, o baigiant šiandieninės dienraščio redakcijos nuotrauka. Stenduose „surašyta“ ir daugiau „Draugo“ istorijos puslapių: pirmųjų prenumeratorių ir remėjų dienraščio leidybai sąrašai, pirmasis laikraščio numeris, pirmoji spaustuvė ir redakcija…
Daugelio lankytojų dėmesį itin patraukė pirmieji dienraščio puslapiai bei antraštės, skelbiančios apie Lietuvos praėjusio šimtmečio svarbius istorijos, politikos įvykius ir aktualijas: „Rusija palikusi be caro“, „Lietuvos kariuomenė Vilniaus krašte“, „Bolševizmas grūmoja Vakarų Europai“, „Šventinamas Dariaus ir Girėno paminklas“, „Rusija okupavo Lietuvą“.
Taip pat parodos svečiams teko galimybė palyginti kaip per šimtmetį pasikeitė pats laikraščio turinys ir išvaizda bei pavartyti šiandien leidžiamo dienraščio puslapius, kuriuos įdėmiai apspitę analizavo jaunieji parodos lankytojai – žurnalistikos studentai.
