Nuoširdus pokalbis su fotomenininku Antanu Sutkumi

Antanas Sutkus. I. Rotautaitės nuotr.
Antanas Sutkus. I. Rotautaitės nuotr.
„Tai – žmogus-legenda!” – taip Žurnalistikos instituto dėstytoja Margarita Matulytė pristatė žymųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų, lapkričio 24 dieną apsilankiusį žurnalistikos pirmakursių paskaitoje.

Šie metai Antanui Sutkui nepaprastai svarbūs, kadangi juos puošia aibė jubiliejų: 70 metų sukanka pačiam fotomenininkui, 50 metų – jo kūrybai, 40 metų – jo įkurtai fotomenininkų sąjungai ir 50 metų nuo jo studijų Žurnalistikos institute pradžios.

Antanas Sutkus praleido daugiau nei pusantros valandos bendraudamas su jaunaisiais žurnalistais. Fotografas pasakojo apie savo vaikystę, prabėgusią kaime, įsimintinas jaunystės dienas, nelengvą kūrybinį kelią sovietmečiu. Taip pat menininkas dalinosi savo mintimis apie šiuolaikinę Lietuvos visuomenę, jaunuosiuos talentus ir geros fotografijos subtilybes.

Antano Sutkaus mintys…

…apie geros fotografijos receptą:

„Jo nėra. Jeigu būtų – ateitum pas profesorių ir išsirašytum. Recepto ieškoti reikia savo viduje, savo santykyje su supančiu pasauliu“.

…apie jaunuosius talentus:

„Kai žmonės į fotografiją ateina su intelektu – visai kita kalba. Kartais, kai pasižiūriu jaunimo darbus imu matyti šviesą tunelio gale“.

…apie genialumą:

„Šis žodis man netinka. Jeigu būčiau genialus nesėdėčiau Lietuvoje, o būčiau Londone, ar Niujorke. Aš turiu per daug sentimentų savo šaliai“.

…apie vaikystę kaime:

„Manęs tėvai kaime nevaržė. Galėdavau klajoti laisvai. Buvau įsitaisęs būstą medyje, kur leidau laiką. Stebėjau gamtą – pamačiau daug vaizdų, kurie mane pakerėjo ir juos pamenu iki šiol“.

…apie žurnalistiką:

„Pradėjęs studijuoti Žurnalistikos institute greitai supratau, kad žurnalistika nekvepia nei Robinu Hudu, nei Tadu Blinda“.

…apie šiuolaikinę visuomenę:

„Pagrindinė šiuolaikinės visuomenės bėda yra padorumo trūkumas. Būti padoriu yra nemadinga. Žmonės vagia, o po to drąsiai eina į televiziją“.

Patalpinta: Auditorija, Lietuvoje