Mokslininkai apie žurnalistiką šiandieninėje žiniasklaidoje

Vytenio Radžiūno nuotraukoje dr. Manto Martišiaus pranešimas

Vytenio Radžiūno nuotraukoje dr. Manto Martišiaus pranešimas

Kiek nešališkumo galima rasti Lietuvos spaudoje? Kokie yra žurnalistikos ir politikos santykiai, kaip jų veikla persipina ir įgyja viena kitos požymių? Ar svarbu žiniasklaidos kultūrai žurnalisto ir auditorijos bendravimas? Kaip kinta žiniasklaida, ko reikia jos vystimuisi bei tobulinimui? Kokia būsimųjų žurnalistų ateitis ir uždaviniai?

Šie bei kiti šiuolaikinei žurnalistikai ir jos studijų įgyvendinimui svarbūs klausimai buvo aptariami lapkričio 5 dieną Vilniaus universitete žurnalistikos studijų 60 – mečiui paminėti surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Žurnalisto ir žurnalistikos situacija šiuolaikinės žiniasklaidos sistemoje“.

Konferencijoje pranešimus auditorijai skaitę Lietuvos ir Latvijos aukštųjų mokyklų, visuomeninių organizacijų mokslininkai piešė šiuolaikinės žurnalistikos vaizdą, kėlė svarbiausias problemas, susijusias su profesine etika, žurnalistų rengimu, šiuolaikinėmis vertybėmis bei žurnalistikos priklausomybe nuo ekonomikos bei politikos. Konferencija buvo sudaryta iš trijų dalių, kuriose pranešimai siejosi turiniu.

Pirmojoje dalyje daugiausia buvo kalbama apie žurnalistikos studijų struktūrą, su ja susijusias problemas. Užsienio svečias Latvijos universiteto profesorė Inta Brikše savo pristatyme pavadinimu „Neapibrėžtumas ir žurnalistikos kultūra: žurnalistikos mokymo iššūkiai“ daug dėmesio skyrė dialogui bei identitetui. Įvardino Tartu deklaracijos iškeltus siekius ir bandė atsakyti į klausimą, kokia yra universiteto misija.

Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Kristina Juraitė kalbėdama tema „Žurnalistikos studijos: problematika ir sprendimai“ pateikė du požiūrius į žurnalistikos situaciją: žurnalistikos praktikų ir teoretikų. Vilniaus universiteto doc. dr. Andrius Vaišnys, pritaręs K. Juraitei dėl  Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų bendradarbiavimo, pranešime „Universitetinė žurnalistikos studijų programa mokslo ir studijų reformos kontekste“ kalbėjo apie naujosios studijų reformos kuriamas prielaidas bei sąlygas stiprinti mokslą, Europos sąjungos nevisiškai suteikiamas galimybes tinkamai parengti jaunuolius ir gynė žurnalistiką nuo siauro įsitikinimo, jog ji tėra amatas.

Antrojoje konferencijos dalyje buvo akcentuojama profesinės, žurnalistų etikos problematika bei jos trūkumas Lietuvos žurnalistikoje. VU lekt. Jolantos Mažylės bei prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pranešimai leido suprasti, jog Lietuva turi didelių problemų su etika ir jai reikia modernesnio požiūrio, kad didėtų korektiškumas, padorumas ir žmogiškas suvokimas, kas dera, o kas ne dirbant žurnalistinį darbą.

Antrojoje konferencijos dalyje savo pranešimą „Žurnalistikos ekonomika: žiniasklaidos nuosavybės struktūros ir naujienų šališkumo ryšys“ skaitęs VU lekt. Deimantas Jastramskis teigė, kad nešališkumas yra sudėtinė objektyvumo dalis, tačiau jo pristatytuose tyrimo rezultatuose akivaizdžiai matėsi, jog Lietuvos žiniasklaidoje nešališkumas yra labai retas reiškinys ir tai dar viena Lietuvos žurnalistikos problema.

Trečiojoje konferencijos dalyje daugiausia buvo kalbama apie politikos ir žurnalistikos santykius. VU doc. dr. Lauras Bielinis savo pranešime „Politinės valios elementai žiniasklaidoje“ teigė, kad vis labiau politinis laukas persikelia į žiniasklaidą, o žiniasklaida ima tapti politiniu veikėju ir daro didelę įtaką politikai. VU dr. Manto Martišiaus pranešime „(Ne)akivaizdus karas: šališkumas Lietuvos žiniasklaidoje 2008 m. Rusijos-Gruzijos konflikto metu“ buvo analizuojama Lietuvos žiniasklaidos pozicija pristatant naujienas apie Baltarusijos ir Rusijos konfliktą ir priklausomybė nuo valdžios požiūrio bei nešališkumo trūkumas.

Po konferencijos kilusi nedidelė diskusija užbaigė ir reziumavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Žurnalisto ir žurnalistikos situacija šiuolaikinės žiniasklaidos sistemoje“.