Konferencijos atgarsiai IV: Kristina Juraitė apie žurnalistikos misiją – informuoti, ugdyti visuomenę ir ginti jos interesus
Ar žurnalisto profesija vis dar yra laikoma prestižine?
Kiekvienos profesijos prestižą pirmiausia kuria tos profesijos atstovai. Nemanau, kad žurnalisto profesija prarado prestižą, nors akivaizdu, jog šiandien žurnalistika išgyvena fundamentalias transformacijas, prarasdama profesinės tapatybės ribas ir dažnai primindama viešuosius ryšius, strateginę komunikaciją, reklamą. Kita vertus, žurnalistika negali būti tapatinama su kitomis komunikacijos formomis, jos misija – informuoti, ugdyti visuomenę ir ginti jos interesus.
Kokią įtaką žiniasklaidai turi ją okupavę skandalai ir sensacijos?
Populizmas šiandien yra bendra mūsų visuomenės problema. Populizmas klesti politikoje, jis taip pat tapo pagrindine žiniasklaidos strategija – įsiteikti auditorijai, siūlant jai populiariosios žurnalistikos produkciją – sensacijas, gandus, skandalus, personifikuotą, efektingą informaciją.
Rinkos standartų ir kokybiškos žurnalistikos kova. Pelnas ar vertybės – kas laimi šiandien?
Kokybiška žurnalistika yra brangi ir verslo požiūriu nepelninga. Todėl pelno siekimas tampa didžiausiu iššūkiu Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalisto profesinėms vertybėms.
Objektyvumas – kertinė žiniasklaidos vertybė. Kiek aktuali ji yra šiandieninėje Lietuvos žiniasklaidoje?
Atsižvelgdama į vidinius ir išorinius iššūkius žiniasklaidoje bei profesionaliosios žurnalistikos poreikius XXI a., Europos žurnalistikos rengimo asociacijos priimtoje Tartu deklaracijoje 2006 m. išskirtos pagrindinės žurnalisto kompetencijos, tarp kurių objektyvumas nebuvo įvardintas. Vietoje objektyvumo nurodomi aktualumo, informatyvumo ir pusiausvyros kriterijais, akcentuojant žurnalisto kompetencijas vertinant įvykio, temos svarbumą, aktualumą, gebėjimą tinkamai parengti informaciją ir suteikiant įvairioms prieštaringoms pusės išsakyti savo nuomonę. Šios profesinės kompetencijos yra demokratinės žiniasklaidos pagrindas, todėl itin svarbios ir mūsų šalyje.
Koks yra žurnalistikos studijų programų lygis Lietuvoje, lyginant su Europos žurnalistikos studijų programomis?
Nors Lietuvoje nebuvo užbaigtas komunikacijos ir informacijos, taip pat ir žurnalistikos, studijų programų tarptautinis vertinimas, tačiau dalyvaudami tarptautiniuose mokslo ir studijų projektuose, taip pat Erasmus mainų programoje, matome, jog mūsų studijų programos atsilieka mokomąja baze, kuri reikalinga siekiant integruoti teorinį ir praktinį mokymą.
Žurnalistikoje svarbesnė praktinė patirtis ar teorinės žinios? Ar šiandienos žurnalistikos studijų programos Lietuvoje atitinka šiuos poreikius?
Teorinių žinių ugdymas ir praktinių gebėjimų lavinimas – kiekvienos studijų programos paskirtis. Žiniasklaidos globalizacijos ir fragmentacijos kontekste ypač svarbu ieškoti naujų sprendimų, kaip išugdyti žurnalistus-profesionalus, atsakingai vertinančius savo teises ir pareigas, besivadovaujančius žurnalisto etikos standartais. Profesinių vertybių pagrindus turi padėti žurnalistikos studijų programos.
Kiek svarbus yra dialogas tarp aukštojo mokslo institucijų, kuriant efektyvią žurnalistikos studijų programą Lietuvoje?
Iš tiesų, atsižvelgiant į ribotus žmogiškuosius ir finansinius resursus, itin svarbu palaikyti dialogą ir bendradarbiauti atnaujinant studijų programas, keičiantis geriausiomis pedagoginėmis praktikomis. Toks dialogas reikalingas ir dėstytojų, ir studentų lygyje.
Kokios yra žurnalistikos studijų perspektyvos Lietuvoje?
Žurnalistikos studijų programų rengėjai turi atrasti atsakymus į šiuolaikinės žiniasklaidos keliamus iššūkius – komercializacija, konvergencija, fragmentacija – ir pasiūlyti efektyvius sprendimus, kurie paskatintų kokybiškos žurnalistikos praktikas ir pakeltų jos prestižą.
Ačiū už pokalbį!