Lapkričio 5 dieną Vilniaus universitete vyko VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto surengta mokslinė konferencija „Žurnalisto ir žurnalistikos situacija šiuolaikinės žiniasklaidos sistemoje“. Keturių rašinių ir interviu serija „Universiteto žurnaliste“ pristato kai kurias konferencijos temas ir pranešėjus.

Dr. Mantas Martišius: „(Ne)akivaizdus karas: šališkumas Lietuvos žiniasklaidoje 2008 m. Rusijos – Gruzijos konflikto metu“.

Tikriausiai didžioji dalis Lietuvos gyventojų, sekdami naujienas Lietuvos žiniasklaidoje apie Rusijos – Gruzijos konfliktą praeitų metų vasaros pabaigoje net nesusimąstė, ar iš tikro esama situacija buvo nušviečiama teisingai. Atrodo savaime suprantama, kad Rusija, savo dydžiu pranokstanti Gruziją mažiausiai septyniolika kartų, turėtų būti agresorė.  Tačiau ar iš tiesų taip buvo?  Vilniaus universiteto dėstytojas daktaras Mantas Martišius užduoda klausimą apie spaudos šališkumą. Pranešime „(Ne)akivaizdus karas: šališkumas Lietuvos žiniasklaidoje 2008 m. Rusijos – Gruzijos konflikto metu” autorius ieško Lietuvos spaudos rašinių apie konfliktą šališkumo priežasčių.

Visų pirma, M. Martišius pabrėžė, kad karinio konflikto užuomazgoje, įvykio vietoje buvo tik viena žurnalistė. Netikėta konflikto pradžia, profesionalių žurnalistų trūkumas ir buvo pagrindinės priežastys, kodėl konflikto pradžia galėjo būti nušviesta neobjektyviai. Taip pat ne paslaptis, kad karinę techniką tiek Rusija, tiek Gruzija naudoja vienodą t.y. gruzinai perka  visą ekipiruotę bei techniką iš rusų. Tai, anot M. Martišiaus, taip pat apsunkino žurnalistų, ypač fotoreporterių darbą, nes iš nuotraukų buvo neįmanoma nustatyti, ar kadruose matomi tankai priklausė Rusijai ar Gruzijai. Šiuo atveju, nuotraukos tinkamos tik vienam dalykui – atskleisti faktui, kad karas iš tiesų vyksta.

Keista, tačiau Lietuvos žiniasklaida nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip agresoriaus ir aukos nustatymas. Buvo nuspręsta, kad jei nuotraukose yra matomas tankas – jis vienareikšmiškai priklauso Rusijai. Jei nuotraukoje yra matomas Kalašnikovo automatu ginkluotas kareivis – jis gruzinas. Pranešimo autorius pateikė spėjimų, kodėl Lietuvoje publikuotos nuotraukos bei rašiniai buvo tokie vienpusiški. M. Martišius teigė, kad žiniasklaida, pateikdama naujienas apie karinius konfliktus dažnai seka valdžios poziciją. Kadangi Gruzija yra akivaizdžiai silpnesnė už Rusiją ir jau buvo kentėjusi nuo šios šalies praeityje, ji savo likimu yra labai panaši į XX amžiuje rusų okupuotą Lietuvą, o Lietuvos valdžia visada palaiko panašias į save šalis. Juk yra sakoma, tik alkanas alkaną užjaučia.

Baigdamas savo pranešimą M.Martišius pažymėjo, kad labai gaila, jog Lietuvos žiniasklaida nesugebėjo išlikti nešališka šio konflikto metu. Tai būtų pateisinama, jei tai tiesiogiai būtų susiję su Lietuva, jos kariais, tačiau taip toli gražu nėra. Taip pat pranešimo autorius užsiminė, kad kartais žurnalistai turi prisipažinti sau, kad dažnai negalima vienareikšmiškai pasakyti kas vyksta. Tam reikia gilesnės įvykio analizės, kurią atlikti konflikto metu yra labai sudėtinga.