Iš „nulių“ į tikrus studentus

uz-krikstynos1

Šaltą lapkričio ketvirtosios dieną žurnalistikos studijų programos pirmakursiai pagaliau tapo tikrais Vilniaus universiteto studentais. Vyko ilgai lauktos (su nekantrumu ir baime) „fuksų“ krikštynos.

Išbandymai prasidėjo orientacinėmis varžybomis. Jų metu pirmakursiai turėjo ne tik susiorientuoti Senamiesčio gatvėse, bet ir atlikti įvairiausias užduotis: sukurti reportažą apie prisikėlusį Kristijoną Donelaitį, išspręsti galvosūkį, kaip neišleidžiant pinigų pasinaudoti „Copy1“ paslaugomis, ragauti neaiškios sudėties patiekalų bei gėrimų ir galiausiai, įsiropšti į Gedimino pilies kalną.

Išsiaiškinus komandas-nugalėtojas ir pasivaišinus antrakursių ruošta arbatėle, atėjo antroji krikštynų dalis – pirmakursių namų darbai. Šioje dalyje būsimieji žurnalistai turėjo parodyti savo aktorinius sugebėjimus ir suvaidinti „Raudonkepuraitės“ pasaką įvairiais žanrais. Galiausiai, išlaikiusiems visus išbandymus studentams buvo įteikti „Leidimai į studijas“.

Savo įspūdžiais ir nuomonėmis apie renginį dalinasi pirmakursiai krikštynų dalyviai:

Miglė Kriaučiūnaitė:

– Man labai patiko. Iš tiesų antrakursiai pasistengė, kad nebūtų nei nuobodu, nei jau kažkur girdėta ar matyta, kaip dažnai būna. Orientacinės varžybos nuvargino, bet buvo linksma. Labai patiko kurso draugų kūrybiškumas vaidinant „Raudonkepuraitę“.

Aurimas Abišala:

– Buvo smagu pabėgioti Senamiesčio gatvelėmis, kurios per šiuos porą mėnesių jau tapo savomis. Laimė, antrakursiai pagailėjo savo jaunųjų kolegų ir negadino mums nei drabužių, nei nuotaikos. Truputį gaila nušalusių galūnių per vaidinimą kiemelyje, bet buvo verta dalyvauti.

Vytenis Radžiūnas:

– Pastebėjau, kad į krikštynas buvo įdėta daug kruopštaus darbo, dėmesio. Verta padėkoti antrakursiams. Patiko ir tai, kad nebuvo kažkokių „išsityčiojimų“, o įvairios ir įdomios rungtys: orientacinės varžybos (su prieskoniais), egzamino imitacija ir spektakliai. Įspūdžiai įstrigs ilgam, o gal ir visam gyvenimui. Lenkiu galvą antrakursiams.

Rasa Kregždaitė:

– Labai džiaugiuosi, kad antrakursiai nesityčiojo purvais drabstydami, o apsiribojo tik lakstymu po miestą ir dar palyginti geru maršrutu, kad viskas tik Senamiesty. Jei ne šaltis, mūsų vaidinimų dalis man atrodė geriausia, bet čia tik todėl, kad pažįstami veidai ir žinojau, kaip kas ruošėsi. Kai kurių galutinis produktas tikrai labai nustebino.

Patalpinta: Naujienos