Savižudybės: būtina kalbėtis
Tūkstantis. Apytiksliai tiek Lietuvos gyventojų nusižudo kasmet. Savižudybių skaičius praktiškai keturis kartus didesnis negu žuvusiųjų eismo įvykiuose ir penkis kartus – negu žmogžudysčių skaičius Lietuvoje.
Sunkiai kratomės savižudžių tautos etiketės. Nors taip norėtųsi ją nuplėšti.
Tema nepatogi. Jautri. Ne visi drįsta apie ją kalbėti. O mes išdrįsome, nes kalbėtis šia tema svarbu. Svarbu ne tik todėl, kad prisidėtume prie savižudybių ir kitų socialinių problemų prevencijos, bet ir todėl, kad visi mes – žmonės. Su savo patirtimis, išgyvenimais, požiūriu. Mums visiems būna blogų dienų, visiems nutinka nelaimių. Arba nenutinka nieko, bet vis tiek tarytum nerandame sau vietos.
Kodėl dažnai į savo jausmus numojame ranka ir nesikreipiame pagalbos? Kas gali ištiesti pagalbos ranką? Kaip apie savižudybes kalba žiniasklaida ir ką jai rekomenduoja specialistai? Bažnyčia? Ką išgyvena vaikai, iš kurių tyčiojamasi mokykloje? Kaip savižudybės tema susijusi su lytine orientacija? Kviečiame atsakyti į šiuos ir kitus klausimus drauge – paskaitykite, pažiūrėkite ir išklausykite mūsų redakcijos paruoštų darbų.
