Leidinyje yra keletas rubrikų apie žurnalistikos istoriją – tekstai, kuriuose kalbama apie žurnalistus, dirbusius prieškario Lietuvoje. Juose sudėtos tos pavardės, kurios mums yra visiška terra incognita (nepažįstama žemė – aut. past.)

Kodėl buvo pasirinkta kalbėti ir apie prieškarinę Lietuvos žurnalistiką?

Todėl, kad jaunoji karta, mano manymu, visiškai neįsivaizduoja tų gyvenimo spalvų, kokios buvo tada, ir idealų, kurie tuo metu „vedė“  žurnalistus.

Ketvirtajame almanacho viršelyje, pačiame viršuje, rasite Izidoriaus Tamošaičio (buvusio žurnalistų sąjungos pirmininko) ketvirtajame dešimtmetyje išsakytus labai realistiškus žodžius, kuriais autorius žurnalisto profesiją įvertino kaip nepaprastai kilnią, švietėjišką, žmogų ginančią, žmogui padedančią.

Reikia dabar pat jūsų jaunajai žurnalistų kartai tik skaityti ir skaityti. Tie žodžiai turėtų kaip kokia sėkla kristi į galvas ir sielas.

Kuo almanachas gali būti naudingas ne žurnalistui? Ar leidinys sudomins ir paprastą skaitytoją?

Aš  manau, kad visuomenė domisi žurnalistika. Ir, žinoma, keikia žurnalistus. Tačiau jie turėtų paimti į rankas šį leidinį ir jį bent jau perversti, pasižiūrėti, kas čia vis dėlto rašoma. Žurnalistai – visuomenės dalis, vadinasi, yra ryšys. Visuomenei naudinga šitą leidinį bent jau pavartyti.

Galbūt jau žinote, ką kitų metų almanache darysite kitaip?

Kitų metų almanachas galbūt turėtų labiau orientuotis į periferijos žurnalistiką – daugiau jais domėtis ir atskleisti jų bėdas. Visos problemos dažniausiai kyla ne nacionalinėje žurnalistikoje, bet periferijoje – žurnalistai atleidinėjami iš darbo, savivaliauja leidėjai, savininkai.

Tuomet gal regionuose dirbantiems žurnalistams praverstų susiburti į  savo organizaciją?

Jie jau yra susibūrę. Jų asociacija (Regioninės spaudos leidėjų asociacija – aut. past.) yra labai nauja, bet jau funkcionuoja – nariai jau apsilankė pas Prezidentę, pabuvojo Seime, prisidėjo prie Visuomenės informavimo įstatymo pataisų svarstymo, dalyvauja Etikos komisijoje. Man atrodo, kad ši asociacija gali išlyginti šią nelygią proporciją tarp nacionalinės ir regioninės žiniasklaidų svorių.

Kitu almanachu bus stengiamasi žurnalistus labiau jungti į sąjungą – tuos, kurie dirba televizijoje, radijuje ir jau minėtuosius spaudos darbuotojus periferijoje. Siekiame suburti vientisą žurnalistų bendruomenę.

Susiję