,,Lietuvos žiniose“   ,,Tyrimo“ rubrikoje paskelbtas  tekstas  ,,Miliūtė ir Siaurusevičius universitetą baigė nelankę paskaitų“. http://www.lzinios.lt/lt/2009-10-08/tyrimas_2/aukstasis_mokslas_greituoju_budu.html. Nenorėčiau diskutuoti, ar šis rašinys galėtų būti laikomas tyrimu, tačiau noriu atkreipti dėmesį į netikslumus  ir  niekuo nepagrįstus  teiginius.

Stebina jau pirmasis sakinys – ,,netradiciniu būdu – netrynę studijų suolo, nelankę paskaitų ir  nelaikę egzaminų – universiteto diplomą įgijo (…) Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius ir Lietuvos televizijos laidų vedėja Rita Miliūtė“. Dėl suolo trynimo ir paskaitų lankymo būtų galima diskutuoti, tačiau neišlaikęs visų studijų programoje numatytų egzaminų studentas Vilniaus universiteto negalėjo baigti. Tai – neįmanoma.

Tekste nėra nė vienos liudininko citatos, vien tik kalbėjimas už visus (,,To meto dieninių kursų studentai bendramokslio A. Siaurusevičiaus nebuvo nei matę, nei girdėję. Kai kurie buvę neakivaizdininkų dėstytojai taip pat miglotai atsimena studentą A. Siaurusevičių…“). Tokie ,,kai kurių“ šaltinių teiginiai tiktų apkalbų skyreliui, bet ne tekstui, įdėtam po “Tyrimo“ ženklu.

Tyrimo autoriui nepavyko rasti žmogaus, kuris ,,tais metais būtų matęs A. Siaurusevičių universitete su vadovėliu rankoje“. Aš  esu matęs A. Siaurusevičių, nes egzaminavau ir buvau jo diplominio darbo vadovas. Tiesa, abejoju dėl vadovėlio rankoje.

Autorius teisus rašydamas, kad tais metais studijas baigė daug, kaip jis sako, amžinųjų studentų. Tais  metais neakivaizdininkams buvo paskutinė galimybė baigti studijas pagal vienpakopę studijų programą.  Šia galimybe pasinaudojo ne tik A. Siaurusevičius, bet ir nemažai kitų šiandien garsių žurnalistų.

Netiesa, kad tų metų absolventai galėjo pasirinkti ar laikyti egzaminą, ar rašyti diplominį darbą. Visi studentai turėjo apsiginti  baigiamuosius darbus (jų sąrašai yra Žurnalistikos institute).

Netiesa, kad baigiamieji darbai Žurnalistikos institute saugomi tuomet, jeigu jie turi išliekamosios vertės. Yra nustatyta  darbų saugojimo tvarka, kurioje apie kūrinio išliekamumą nekalbama.

Logiška, kad autorius Žurnalistikos institute nerado A. Siaurusevičiaus ,,studentiškos veiklos pėdsakų“ . Absolventų dokumentai 75 metus saugojami Vilniaus universiteto archyve. Ten galima rasti  duomenis apie laikytus egzaminus, jų vertinimus, kitus dokumentus.  Nevėlu tai padaryti ir  bent vienu iš piršto laužtu teiginiu būtų mažiau.