Stephen Pritchard: ,,Kiekvienas laikraštis turi turėti po ombudsmeną“
Spalio 6 d. Vilniaus universiteto Žurnalistikos studijų programų studentai sulaukė svečio iš Didžiosios Britanijos. ,,The Observer” laikraščio redaktorius, Tarptautinės Naujienų ombudsmenų organizacijos pirmininkas Stephen Pritchard atvyko vesti paskaitos apie savininko, žurnalisto ir auditorijos ryšius.
Paskaitoje S. Pritchard svarstė klausimus apie tai, kodėl redakcijai yra naudinga ir vertinga laikytis etikos ir atskaitingumo principų. ,, Laisva spauda, laikraštis turi nešti pelną, bet kartu būti atskaitinga visuomenei, skaitytojams. Visuomenė turi pasitikėti laikraščiu. Jei taip bus – laikraštis bus perkamas ir skaitomas. Tai pasitikėjimu grįstas verslas.” – kalbėjo S. Pritchard.
Vis dėlto, redaktorius mano, kad šimtaprocentinis atskaitingumas visuomenei – visiškas finansinis žlugimas. Jis mano, kad viskas būtų daug produktyviau, jei laikraščiai, radijas, televizija ar interneto portalai turėtų savo ombudsmenus, dirbančius savo skiltyse ir taip ,,priverstų” žurnalistus būti atskaitingiems savo skaitytojams.
Tarptautinė Naujienų ombudsmenų organizacija taip apibrėžia ombudsmeno veiklą: ,,Naujienų ombudsmenas gauna ir tiria laikraščio skaitytojų, radijo stoties klausytojų arba televizijos žiūrovų nusiskundimus apie naujienų nušvietimo tikslumą, sąžiningumą, nešališkumą ir taktiškumą.” S. Pritchard prisipažino, kad šis darbas yra vienišas ir nereikalaujantis jautrumo. Jį dirbti nėra lengva, nes žurnalistai renka informaciją, o ombudsmenas atsakinėja į skambučius, nusiskundimus, kurių būna apie 60 000 per metus.
Šiuo metu pasaulyje yra vos 17 ombudsmenų. Paklaustas, kodėl jų tiek mažai, S. Pritchard atsakė: ,,Yra kelios priežastys: bijojimas pripažinti savo klaidas (vyrauja klaidingas požiūris, kad savo klaidų pripažinimas yra silpnybė), taip pat finansinė, politinė priklausomybė. Kiekvienai visuomenės informavimo priemonei turėti savo ombudsmeną yra labai brangu”. Ombudsmenas pasakojo, kad Didžiojoje Britanijoje yra 12 nacionalinių laikraščių, iš kurių 4 turi savo ombudsmenus, tačiau visiškai atliekančių savo funkcijas – tik 2.
Su šypsena atėjęs Stephen Pritchard, atsisveikinęs paliko studentus ,,šviestis” žurnalistikos studijose ir palinkėjo būti įtariems, nuolat tikrinti informaciją…
Savo pamąstymais apie paskaitą dalijosi studentai:
Patiko klausytis gražios anglų kalbos. Buvo įdomu sužinoti, kas yra ombudsmenas, kurių Lietuvoje kol kas nė su žiburiu nerastum. Taip pat vyko įdomi diskusija (pokalbis) tarp dėstytojo ir studentų. Pravertė ir anglų kalbos paskaitos, nes be jų tokia intelektuali – akademiška diskusija būtų neįmanoma.
Martyna M., II kursas.
Diskusija neprailgo – buvo naudinga ir įdomu. Anksčiau turėjau gana ribotą supratimą apie ombudsmeno veiklą, o S. Pritchard viską paaiškino išsamiai ir suprantamai. Ypač patiko klausytis jo asmeninės patirties, su kokiais sunkumais jam teko susidurti, kokie klausimai dažniausiai iškildavo. Sveikinu tokių diskusijų iniciatyvas Žurnalistikos institute!
Ieva R., II kursas.
Buvo labai smagu gyvai išgirsti apie vakarietiškosios žiniasklaidos idealus ir principus, nes apie juos skaitant kartais atrodo, jog tai pernelyg gerai, kad būtų tikra.
Austėja M., II kursas.
Paskaita buvo labai įdomi, nes švariu britišku akcentu kalbantis ombudsmenas pasakojo itin nuotaikingai ir išraiškingai. Suprasti buvo nesunku. Įdomu ir todėl, kad jis praktikas. Jam nereikėjo ilgai galvoti, ką papasakoti. Tiesiog pavarto akis ir pavyzdys yra. Pavyzdys jo, o ne kieno nors perpasakotas. Malonu ir tai, kad jis domėjosi Lietuvos žiniasklaidos padėtimi bei ypatumais.
Edvardas K., II kursas.
