Agata Gri: „Aš gimiau su fotografija viduje“
Mergina nevarto tūkstančių lapų teorinės medžiagos, nurodančios, kaip turi elgtis fotografas. Ji gimė tai turėdama viduje. Ji kuria, atranda ir taiso save darbo metu. Ji – tai Agata Gri (Gricajeva), fotografė, gimusi Vilniuje. Nors ir mokosi reklamos vadybos Vilniaus kolegijoje, tačiau jos tikroji aistra – ne kurti ar pardavinėti reklamas, o fotografuoti. Agata yra romantikė, svajotoja, menininkė, tad nenuostabu, jog ji be galo mėgsta pavasarį, apie kurį ir kalbame:
UŽ: Kuo pavasaris ypatingas Agatai Gri?
A.G.: Pavasaris ypatingas tuo, jog jis mano mėgstamiausias metų laikas. Žmonės, žiemą galvoję apie žemiškus dalykus, pavasarį sukrunta. Jiems grįžta noras mylėti. Noras jausti. Noras fotografuotis. Modeliai, kurie užsisako fotosesiją, vis rečiau prašo fotografuotis studijoje. Šį nuostabų metų laiką visi kur kas drąsesni. Jie trokšta spalvų, gyvybės. Nebijo eksperimentuoti. Kartais, kai mano grafikas tikrai pilnas, viskas tampa monotoniška. Neapkenčiu to. Tada tiesiog pasigriebiu fotoaparatą ir lekiu į Vilniaus gatves. Tarsi išprotėjusi imu fotografuoti viską aplink: namus, medžius, dangų, kelio ženklą ar sulinkusį šviestuvą. Į gatvę kiekvieną kartą žiūriu vis kitaip. Nors ir šimtąjį kartą žvelgiu į tą patį namą, jis man niekada nebūna toks pat. Beje, pavasaris man taip pat ypatingas tuo, jog tada mano gimtadienis. Daugiau>>
Komercinis genialumas atsiskleidžia Salvadoro Dali parodoje
Dangus virš mano galvos rausvai mėlynas. Esu paplūdimyje, apsupta didžiulių uolų. Priešais mane stovi trys moterys. Jų veidai keisti, deformuoti. Žiūriu į jas ir į jų rankose laikomas orkestro instrumentų ,,išnaras“. Jausmas dvipusis: gėriuosi tuo, ką matau, bet kartu jaučiu ir keistą nerimą: kas tos moterys? Kas nutiko jų veidams?
Išties, stovėdamas priešais Salvadoro Dali kūrinį ,,Dykumos orkestras“, tarsi paskęsti tarp fantazijos ir realybės. Nevaržomu charakteriu garsėjusio menininko darbai įtraukia į savo mistiškus, gražius ir kartu kiek kraupius pasaulius. Dėl to išgirdusi apie parodos ,,Materialusis siurrealizmas“ atidarymą, supratau, kad negaliu praleisti progos jos pamatyti. Daugiau>>
Vilniaus universitetas trumpai tapo beprotnamiu
Šviesioje pavasario pavakarėje scenoje tamsu, pakaitomis tai užgęsta, tai užsidega šviesa, ją maino purpuriniai blyksniai, blausiai šviečiantys už baltų skvernų. Girdisi šaižus švilpuko garsas, direktorius Jaksas vejasi ligonį, talžo bizūnu, įrankis, regis, net raitosi iš pykčio ir malonumo. Jaksas rėkia, net purslai drimba, klounas bejėgiškai guli, dejuoja, jam skauda. Ne, tai ne kriminalinis įvykis, tai – dar tik tragikomedijos „Cirkas“ pradžia.
Spektaklis „Cirkas“ atspindi kitokį ligoninės gyvenimą
Trupė MINIMUM, įkūnijusi „Cirką“ ir kitus spektaklius, pasirodymus rodė įvairiose pasaulio šalyse. Jie tarptautiniame studentų teatrų festivalyje sugebėjo laimėti prizą už geriausią scenografiją. Šis spektaklis nemokamai buvo rodomas ir Vilniaus Universitete kelis kartus visą balandžio mėnesį. Daugiau>>