– Kodėl pasirinkote studijas būtent užsienyje?

Įpusėjus vienuoliktai klasei pradėjau galvoti apie tolimesnių mokslų galimybes ir suvokiau, jog tikrai noriu studijuoti svetur. Niekada nebijojau tolimų išvykų, taip pat supratau, kad studijos kitoje šalyje suteiktų nepakartojamą galimybę pažinti kitas kultūras, patobulinti kalbą, pakeliauti ir sustiprėti kaip asmenybei. Kai gimė idėja išvykti, niekada jos nebepaleidau ir nedelsdama pradėjau rinkti informacija apie stojimo procesą. Be to, visuomet labai svajojau dirbti BBC televizijoje, todėl tos svajonės reikėjo kažkaip siekti.

– Ar studijos Anglijoje išpildė jūsų lūkesčius?

Su kaupu – patiko ir pasirinkta specialybė, ir jos mokymo metodika. Universitetas, į kurį įstojau, rūpinasi studentais ir suteikia jiems nemažai galimybių praktikuotis, veikti, tobulėti. Liverpulis – labai gražus ir smagus miestas, todėl manau, jog man labai pasisekė. Studijų kokybė yra didelis privalumas, bet aplinka, kurioje gyveni ir mokaisi, irgi labai svarbu.

– Su kokiomis patirtimis susidūrėte studijuodama? Ko išmokote Anglijoje, ko galbūt Lietuvoje nebūtumėte galėjusi išmokti?

Didžiausia studijų meto patirtimi turbūt laikau darbą. Jį teko susirasti tik atvykus. Pirmaisiais mokslo metais teko dirbti ir restorane, ir bare, o paskui buvau priimta į viešbučio registratūrą. Šis darbas mane labai daug ko išmokė. Įvairiausios darbe patirtos situacijos užgrūdino ir išugdė kantrybę.

– Papasakokite apie užklupusius iššūkius Anglijoje. Ar teko tiek mokantis, tiek gyvenant išeiti iš komforto zonos ir padaryti tai, ko net neįsivaizdavote galinti padaryti anksčiau?

Užklupdavo dienos, kai sunkiai spėdavau suderinti darbą ir mokslus. Spausdavo atsiskaitymai, o aš žinodavau, kad visą savaitgalį praleisiu darbe. Dauguma kurso draugų iš valstybės gauna piniginę paramą, tad neprivalo dirbti ir gali visas jėgas atiduoti mokslams. Tačiau, kadangi aš nesu Anglijos pilietė, pinigų pragyvenimui negaunu. Suvokimas, kad praradusi darbą tiesiog negalėčiau likti Anglijoje, kartais gąsdindavo, tačiau stengdavausi užsimiršti ir toliau dirbti. Pažvelgusi atgal kartais savęs klausiu: „Kaip tai pavyko?“ Bet viskas įmanoma, kai labai nori.

– Ar jau teko dirbti žurnalistinį darbą? 

Su žurnalistinio darbo specifika teko nemažai susidurti atliekant praktiką vienoje ar kitoje Anglijos televizijos stotyje. Teko filmuoti, montuoti reportažus, imti interviu, rašyti laidos tekstus. Anglijoje universitetai suteikia puikias galimybes susipažinti su profesijos subtilybėmis.

 

– Minėjote, kad dirbti BBC buvo jūsų svajonė jau nuo mokyklos laikų.  Ar ji vis dar atrodo tokia pat nepasiekiama, kaip ir anksčiau?

Man pavyko du kartus atlikti praktiką BBC televizijoje, todėl ši svajonė dabar atrodo  netgi labai reali ir prieinama.

– Kuo įdomi ir vertinga buvo ši patirtis?

Teko pamatyti, kaip dirba žymus BBC televizinės laidos „Breakfast“ vedėjai (tokie kaip Louise Minchin, Charlie Stayt, Naga Munchetty, Bill Turnbull). Turėjau galimybę susipažinti su laidos kūrimo procesu. Labai patiko pabendrauti su naujienų redaktoriais bei visa televizijos komanda. Vieną dieną pasitaikė galimybe išvykti i tiesiogines transliacijos filmavimą už miesto ribų.

– O ar skiriasi Anglijos ir Lietuvos žiniasklaida?

Nemanau, jog Anglijos ir Lietuvos žurnalistika labai skiriasi, tačiau, atvirai pasakius, lietuviškuose naujienų portaluose lankausi retai. O ir pažiūrėti žinių nelabai turiu galimybės, tad nežinau, kaip yra iš tiesų.

– Ar turite konkrečią viziją, kuo ir kur dirbsite po studijų? Galbūt planuojate grįžti į Lietuvą?

Šiemet baigiu bakalauro studijas, tad žadėjau tęsti mokslus ir studijuoti tarptautinius ryšius Anglijoje arba kurioje nors kitoje užsienio šalyje. Manau, kad tarptautinių ryšių magistro laipsnis labai padėtų ateityje, nes norėčiau būti užsienio korespondentė arba  žinių vedėja. Tačiau paskutiniu metu planai pakrypo labai netikėta linkme – gavau stiuardesės darbą  „Emirates“ oro bendrovėje. Tai dar viena neįtikėtina galimybė man, todėl nusprendžiau ja pasinaudoti ir pakeliauti. Į žurnalistiką dar grįšiu, o kol kas turiu planų sukurti video blogą įgūdžiams palaikyti. Į Lietuvą grįžti neketinu, tačiau niekada nesakau „ ne“.

– Tai kodėl vis dėlto Lietuvos planuose nėra?

Mėgstu save vadinti pasaulio piliete. Šiuo metu net neįsivaizduoju, kuriame žemyne norėčiau daryti karjerą, kurti šeimą ir namus.  Lietuvą labai myliu ir manau, kad tai puiki šalis, siūlanti nemažai galimybių norintiems siekti aukštumų. Vis dėlto, manau, kai kuriose kitose pasaulio šalyse tų galimybių yra daugiau.

– O ko labiausiai trūksta gyvenant užsienyje? Neužklumpa vienatvė?

Pirmaisiais mėnesiais tikrai ilgėjausi namų, ypac tada, kai nepavyko grįžti per Kalėdas, nes turėjau dirbti. Kita vertus, įspūdžių kupinos dienos neleido labai graužtis. Dabar pavyksta grįžti dažnai, todėl negaliu pasakyti, kad kažko labai trūktų. Visas mano gyvenimas dabar Anglijoje – jaučiu, kad jai ir priklausau. Lietuva tapo atostogų kraštu, šeimos namais, į kuriuos retkarčiais gera sugrįžti.

Susiję