Lietuvos paplūdimio tinklinio viltis – pirmą kartą susirungti olimpinėse žaidynėse
Lietuvoje paplūdimio tinklinis gyvuoja beveik nuo pat Lietuvos valstybės įkūrimo, bet visgi ši sporto šaka nėra itin populiari mūsų šalyje. Tačiau Lietuvoje yra jaunų žmonių, kurie savo ryžtu bei patriotiškumu stengiasi garsinti savo tėvynę ir pagaliau pasiekti ilgai lauktų pasaulinio lygio pergalių šioje sporto šakoje, kartu siekdami, jog ne tik krepšinis ar plaukimas suburtų daugybę sirgalių, bet ir paplūdimio tinklinis.
Lietuvos tinklinio viltis – pirmą kartą susirungti olimpinėse žaidynėse. Augusto Četkausko nuotr. Viena geriausių paplūdimio tinklininkių, kurią išaugino laisva Lietuva – Ieva Dumbauskaitė. Mergina kartu su savo porininke Monika Povilaityte garsina savo šalies vardą jaunimo pirmenybėse Europoje ir pasaulyje, o kovoje su suaugusiais – kol kas tik Europoje. Sportininkių dabartinis tikslas – tapti pirmąja Lietuvių rinktinės paplūdimio tinklininkų komanda, atstovausiančia savo šalį olimpinėse žaidynėse.
Merginų sportinę veiklą puošia ne viena pergalė. 2011-aisiais Lietuvos suaugusiųjų čempionate bei Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate sportininkės užėmė pirmąsias vietas. Taip pat 2015-aisiais Europos žaidynėse, vykusiose Azerbaidžiano sostinėje Baku, iškovojo bronzą. Žinoma, tai tik keli iš svarbiausių merginų laimėtų trofėjų.
„Lietuva – mano namai“
Ieva Dumbauskaitė sportinę veiklą pradėjo gimtajame mieste Klaipėdoje. Merginą pasirinkti būtent šią sporto šaką pastūmėjo tėtis, kuris visuomet paplūdimyje žaisdavo tinklinį ir kartu kviesdavo prisijungti dukrą. Taip Ieva žingsnis po žingsnio pradėjo keliauti pergalių link.
Šiuo metu Ieva gyvena Vilniuje, kur didelę dalį savo laiko skiria treniruotėms. „Sportuoju dešimt kartų per savaitę, laisvas tik sekmadienis. Septynios treniruotės vyksta ant smėlio ir trys – fizinio pasirengimo lengvosios atletikos manieže“, – pasakoja sportininkė.
Likusį laiką mergina skiria žurnalistikos studijoms Vilniaus universitete bei laisvalaikiui. Visgi pamatyti Ievą paskaitose galima retai, tačiau, norint pasiekti didelių pergalių sporte, merginai tenka nepraleisti treniruočių, o į paskaitas užsukti kiek rečiau. Didelę dalį laiko Ieva praleidžia ne Lietuvoje. Nuo balandžio iki spalio mėnesio tėvynėje mergina būna retai, šiuo metu Ieva ruošiasi sporto sezonui stovykloje Italijoje. „Pavasarį būna sporto stovyklos užsienyje. Jos paprastai vyksta apie 3 savaites šiltuose kraštuose – Turkijoje, Italijoje ir kitur. Per jas krūvis būna dar didesnis nei įprastai. Tai tarsi paskutinė repeticija prieš sezoną. O vasarą vyksta turnyrai, pasaulio, Europos čempionatai. Lietuvoje praleidžiu nedaug laiko“, – sako Ieva.
Nors tinklininkė didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje, tačiau paklausta apie išvykimą gyventi į kitą šalį, Ieva drąsiai teigia, jog išvykti tikrai nenori: „Apie išvykimą į kitą šalį negalvoju, nes ir sąlygos Lietuvoje mane visiškai tenkina. Be to, paplūdimio tinklinis yra toks sportas, kad žaidi ne už klubą, o už šalį, todėl išvykimo atveju tektų keisti pilietybę. O aš to tikrai nenoriu daryti ir nedarysiu. Atstovausiu savo šaliai, nes Lietuva yra mano namai.“
Psichologinis bei finansinis palaikymas
Nors paplūdimio tinklinis nėra populiari sporto šaka, tačiau Ieva džiaugiasi, jog į varžybas, vykstančias Vilniuje prie Baltojo tilto, beveik visuomet susirenka pilnos tribūnos sirgalių. Sportininkė tikina, jog Lietuvos sirgaliai – nuostabūs, jie ploja, palaiko, garsiai rėkia, džiaugiasi kartu po pergalės ir liūdi po pralaimėjimų. Be abejonės, svarbiausi sirgaliai Ievai – patys artimiausi žmonės, kurie visada yra šalia ir atvyksta palaikyti netgi į turnyrus užsienyje. Bet visgi, kaip ir daugumai Lietuvos sportininkų, Ievai be galo svarbus kiekvieno tautiečio palaikymas, juk sportininkė kovoja ne tik už save, bet ir už kiekvieną iš mūsų. „Gera žinoti, jog kažkam rūpi tai, ką tu darai, jog kažkam tavo pergalės gali sukelti gerų emocijų, džiaugsmo. Gera jausti palaikymą, girdėti paskatinimus“, – dalinasi emocijomis sportininkė.
Taip pat Ieva džiaugiasi, kad sportininkus palaiko ir valstybė, kurios finansinė pagalba suteikia galimybę dar smarkiau siekti savų tikslų. Ieva pasakoja, jog paplūdimio tinklinio žaidėjams Lietuvoje sudarytos pakankamai geros sąlygos treniruotis.
Ieva ir jos porininkė Monika gauna Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansavimą, taip pat merginas finansuoja ir paplūdimio tinklinio sporto klubas, su kuriuo dalinasi gautą prizinį fondą iš varžybų, tačiau didžioji dalis lieka joms. Tinklininkėms padeda ir Kūno kultūros ir sporto departamentas. „Už skirtas lėšas mes galime vykti į varžybas, ruoštis sezonui sporto stovyklose užsienyje. Ši parama mums yra labai reikalinga ir aš labai džiaugiuosi, jog valstybė mums padeda“, – teigia Ieva.
Turbūt dėl tokio palaikymo tiek iš žmonių, tiek iš valstybės, Ievai kovoti už savo šalį yra ne tik garbė, tačiau ir atsakomybė. Patriotiškumu trykštanti mergina dalinasi jausmais, kurie kyla kovojant už Lietuvą: „Gera ant aprangos matyti savo šalies vėliavą. Gera jausti ore tvyrančią sirgalių vienybę, kai žaidžiame namuose. O pats geriausias jausmas pasaulyje – stovėti ant nugalėtojų pakylos, kai aidint Lietuvos himnui, viršun kyla mūsų valstybės vėliava“.
Ateities planai
Šiuo metu Ievai ir jos porininkei Monikai didžiausias tikslas – patekti į 2016 metų Rio deŽaneiro olimpines žaidynes. Visas merginų dėmesys skiriamas Kontinentinės taurės finalui, vyksiančiam birželio 22–25 d. Norvegijoje, kur dėl vienintelio kelialapio kausis 16 komandų.Visgi galbūt ten sportininkėms pavyks iškovoti kelialapį ir pirmą kartą Lietuvos paplūdimio tinklininkų komandai susikauti olimpinėse žaidynėse.
Sportininkė mano, jog olimpinis medalis dar labiau išgarsintų paplūdimio tinklinį Lietuvoje, kaip buvo ir su plaukimu. „Manau, jei taip įvyktų, paplūdimio tinklinį pradėtų lankyti daug daugiau vaikų. Sportuojantys vaikai turi į ką lygiuotis, ko siekti, kai mato pavyzdį. Taip yra todėl, kad žmonėms patinka pergalės, patinka turėti kuo didžiuotis“, – svarsto Ieva.
