– Kodėl jūs nusprendėte išbandyti tokio tipo veiklą? Kalbu apie baltų vikingų laivą.

Laivas nėra veikla. Tai yra tarsi platforma kultūrai. Mes norime pritraukti turistus, kad jie keliautų ne tik į turistines vietas. Laivas – tai tarsi magnetas turistams pritraukti prie baltų kultūros. Žmonėms patinka vikingai, jiems patinka ir laivai. Laive jie susipažįsta su kitais kultūros aspektais, tokiais kaip šokiai ir dainavimas. Aš užsiimu šia veikla, nes įsimylėjau senovines baltų kultūros šaknis. Taigi, norėčiau jas remti taip, kaip galiu.

– Kodėl jūs nusprendėte atkeliauti į Lietuvą ir įkurti šį verslą?

Pirmas klausimas būtų kodėl atkeliavau į Lietuvą. Apsilankiau keturiasdešimt penkiose šalyse ir gyvenau keturiose iš jų. Įsimylėjau Lietuvos kultūrą ir nusprendžiau čia pasilikti. Myliu šią kultūrą ir noriu ją remti. Šis laivas yra mano bandymas remti kultūrą, profesionaliai skleisti ją.

– Ar buvo sunku pradėti verslą Lietuvoje?

Žinoma. Visada susiduri su sunkumais bandydamas kažką naujo. Ypač, kai tai daroma visiškai kita kalba. Bet palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje buvo pakankamai lengva. Sąlygos kurtis verslui Lietuvoje nėra tokios geros, kaip, pavyzdžiui, Estijoje. Estijoje mažiau biurokratijos, bet iš esmės kurti verslą (Lietuvoje – red. past.) sąlygos yra geros. Suprantu, kodėl lietuviai dažnai skundžiasi biurokratais. Tačiau, kaip pastebėjau, jei atsiranda  žmonės, kurie nori kažką padaryti dėl tavo šalies, dėl tavo kultūros, dėl tavo tapatybės, biurokratai tai palaiko ir palieka dalį formalumų nuošalyje. Buvo tikrai sunku, visa ta biurokratija primena Sovietų Sąjungos laikus.

– Ar galėtumėte palyginti Vokietijos ir Lietuvos darbo aplinką?

Darbo sąlygos Vokietijoje yra geresnės darbuotojams, jie yra labiau apsaugoti palyginus su Lietuva. Bet darbdaviams, tiems kas nori sukurti verslą, sąlygos tikrai sunkesnės Vokietijoje. Mokestinė sistema, biurokratija, senovinis mąstymas. Šiais aspektais Vokietijoje yra prasčiau nei Lietuvoje. Užsilikusi sovietinė biurokratinė sistema Lietuvoje nėra tokia prasta kaip Vokietijoje. Ten valdininkai nori kontroliuoti viską ir viskam sukurti taisykles.

– Kiek turite darbuotojų?

Turime du darbuotojus, kurie dirba pilnu etatu. Taip pat, turime žmonių, kurie prisiduria „prie atlyginimo“ dirbdami mums. Pavyzdžiui, šiuo metu mums dirba vienas laisvai samdomas darbuotojas.

– Kiek laiko užsiimate šiuo verslu?

Nuo gegužės mėnesio. Nuo praeitų metų gruodžio iki šių metų balandžio mokėjome atlyginimą dviems vyrams, kurie statė laivą.

– Kaip jūs nusprendėte tyrinėti kitas kultūras, kitas šalis?

Asmeniškai man įdomiausias yra skirtingas požiūris į gyvenimą. Tarkime, jeigu eisime gatve, mes matysime gatvę. Jeigu mongolas eis gatve, jis matys savo beribį žydrą dangų. Mūsų gatvės yra užgrūstos pilkuma, kuri jam yra keista. Jeigu laukinės Meksikos džiunglių gentainis čia vaikščiotų, jam nebūtų labai lengva, nes visur akmenys, jokios augmenijos. Tas gilus požiūris į gyvenimą yra visiškai kitoks. Kiekviena pažintis su skirtinga kultūra papildo tavo gyvenimo suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu gyveni dykumoje kurį laiką, tu pradedi mėgautis vandens skoniu, lietaus pojūčiu. Tai būtų vienas iš labai paprastų pavyzdžių.

Aš norėjau patirti kitas kultūras grynąja forma. Užaugau margoje visuomenėje Vakarų Vokietijoje. Jeigu esi tarptautinėje aplinkoje, susiduri su daugybe kultūrų vienoje vietoje, tačiau jos yra labai paviršutiniškos. Jos su viena kita susiduria ir žmonės nesigilina į savąją. Norėjau suprasti, kaip kiti žmonės galvoja kitokioje aplinkoje.

Kai buvau mažas, mačiau filmą, kuriame vienas vaikinas pradėjo gyventi kaip laukinis. Tokios patirties aš irgi norėjau. Pradėjau nuo savarankiškos kelionės į Sardiniją, tuo metu man buvo šešiolika metų. Būdamas devyniolikos gyvenau Brazilijoje. Prieš trejus metus gyvenau kartu su mongolais kalnuose. Tai buvo mano kelionės viršūnė. Gyvenau Mongolijoje tris mėnesius, Meksikoje – penkis, Bolivijoje ir Peru – du mėnesius, Uzbekistane – tris, trumpai. Po keletą savaičių yra tekę gyventi daugybėje kitų šalių.

– Tarnavote kariuomenėje? Kodėl? Kas jus ten patraukė?

Tai buvo savanoriška tarnyba. Turėjau vaikišką svajonę vairuoti tanką. Bet tiesa ta, kad norėjau susidurti su ekstremaliomis situacijomis, kuriose turėčiau vadovauti žmonėms. Norėjau būti priekinėje fronto linijoje. Be to, norėjau šitos patirties tam, kad augčiau kaip asmenybė. Bet karo zonoje niekada nebuvau vadovaujančiose pareigose.

– Ko išmokote kariuomenėje? Galbūt kai kurie įgūdžiai jums padeda ir dabar?

Kariuomenė pakeitė mano mąstymą, jis tapo labiau struktūrizuotas. Jeigu yra problema, dažnai žmonės manęs prašo ją išspręsti logišku, organizuotu būdu. Šis mąstymo būdas man padeda matyti problemą ne kaip emocinę naštą, o kaip procesą, kurį gali kontroliuoti per tam tikrą laiką, su tam tikrais resursais ir tam tikromis galimybėmis. Tą man, neabejotinai, suteikė kariuomenė. Kai pamatau užduotį, manyje įsijungia automatinis procesas. Mano mąstymo būdas yra labai racionalus.

– Ką jūsų giminės galvoja apie jūsų keliones ir gyvenimą Lietuvoje?

Mano mama nori persikelti gyventi į Lietuvą. Ji kelis kartus svečiavosi čia ir gyvenimo kokybė čia jai atrodo priimtina. Tie draugai ir šeimos nariai, kurie taip pat čia lankėsi, pritaria šiai idėjai, jiems čia labai patiko. Tie, kurie patys neapsilankė, mano gyvenimą Lietuvoje vertina kritiškai, bet tik dėl to, kad vadovaujasi stereotipais, susijusiais su Rytų Europa. Jie nemato skirtumo tarp Lietuvos ir Lenkijos, Ukrainos ar Rusijos. Bet vakariečiai mato, kad Baltijos šalys greitai progresuoja ir jų laukia šviesi ateitis.

O dėl kelionių – mano giminaičiai džiaugiasi, nes darau tai, ką jie visada norėjo daryti. Mano šeima yra iš komunistinės Vokietijos dalies. Po ilgų metų priespaudos jie mato, kad bent jau jų sūnus ir vaikaitis gali daryti tą, ką daryti norėjo jie. Bet tarp keliavimo ir atostogų yra didelis skirtumas. Kai keliauju, aš stoju į akistatą su savimi. O tai mano šeimai labai patinka. Jie džiaugiasi, kad keliaudamas neapsistoju viešbutyje ar neguliu paplūdimyje.

– Kiek laiko ketinate likti Lietuvoje?

Aš norėčiau turėti šeimą (šį sakinį Kevinas pasakė lietuviškai – red. past.). Noriu likti čia, sukurti šeimą. Noriu likti čia visam gyvenimui.

– Ar turite gyvenimo draugę?

Taip, mano mylimoji yra iš Latgalos, rytinės Latvijos dalies. Neseniai ji persikėlė gyventi į Lietuvą.

– Kokie jūsų artimiausi ateities planai?

„Baltic Vikings“ yra mūsų aistra, mūsų svajonė kompanijos rėmuose, todėl norime ją išplėsti. Mes daug užsiimame turistų užimtumu, tačiau norime susikoncentruoti ties kultūra. Kol kas tai tik laivas, bet kitam sezonui norime sukurti daugiau dirbtuvių. Mano mylimoji užsiima tradicine baltiška keramika, tad planuojame organizuoti su tuo susijusius užsiėmimus. Galbūt atidarysime ir keramikos parduotuvę. Darysime daugiau baltiškų renginių, šokių vakarų. Mūsų tikslas yra išvažiuoti iš Vilniaus, kviesti žmones į kaimą, kviesti žmones jodinėti arkliais, kaitintis pirtyse. Norime, kad žmonės patirtų baltų kultūrą kaimuose, toks yra mūsų ilgalaikis tikslas.

Susiję