Medžiotojas: Kolekcionuoti trofėjus – kiekvieno medžiotojo garbės reikalas

Medžiotojas, medžioklės trofėjų kolekcionierius Šarūnas Žulys savo kolekciją per 10 metų papildė ne tik briedžių ar elnių ragais, bet ir įvairiomis iškamšomis, kaukolėmis, kurias dar ir pats apdirbinėja. Jis įsitikinęs – tokių trofėjų rinkimas – kiekvieno medžiotojo garbės reikalas.

Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.

– Kada teko pirmą kartą paimti šautuvą į rankas?

Medžioklę parekomendavo draugai, kai man dar buvo apie 20 metų. Kelis kartus mane jie nusivežė į medžioklę, tai taip ir prasidėjo. Kadangi vyrams šautuvai patinka, tai po truputį užsirašiau į medžiotojų kursus, juos išsilaikiau ir tapau medžiotoju. Kitais metais bus 10 metų, kai esu medžiotojas.

– Medžiotojai dažnai vadinami mėsininkais, einančiais į gamtą. Koks visuomenės požiūris į juos ir ar jis keičiasi?

Požiūris į medžiotojus iš tikrųjų yra prastas. Kuomet vienas ar kitas medžiotojas pakliūna į kokią blogą situaciją, tuomet iš karto visų kitų vardas yra suteršiamas, nes medžiotojų nėra daug. Lyginant su Europos šalimis, kuriose medžiotojai yra šventas reikalas, apie juos niekas blogo žodžio negali pasakyti, tai Lietuvoje požiūris į juos tikrai nekoks. Visgi manau, kad bėgant metams šis požiūris šiek tiek pasikeis.

– Ar keičiasi šiuolaikinių medžiotojų tradicijos?

Po truputį jau išeina tie sovietiniai medžiotojai, ateina naujos kartos. Jaunimas įneša daugiau tradicijų, kad ir iš tų pačių Europos šalių: žvėrių pagerbimą, savų vėliavų, emblemų susikūrimą. Tradicijų prasme tai situacija gerėja, nes seniau visi atvažiuodavo į medžioklę su sovietinių laikų, vos ne armijos, aprangoms – vaizdas būdavo nelabai koks. Lyginant su tuo, kas buvo prieš tai, tai tradicijos tikrai keičiasi, einama į gerąją pusę.

Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.
Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek laiko trunka medžioklės sezonas?

Medžioklė trunka beveik ištisus metus, tokio kaip poilsio nelabai būna. Dažniausiai į medžioklę tenka važiuoti kartą per savaitę. Yra, žinoma, ir sezonai. Pavyzdžiui, nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d. būna varinių medžioklių sezonas, tada su varovais vyksta kolektyvinės medžioklės. Gegužės 15 d. prasidės stirninų medžioklės sezonas, rugpjūčio pradžioje elnių sezonas, rugsėjį – briedžių medžioklė. Vieni mėgsta labiau vienus žvėris medžiot, kiti kitus. Aš tai daugmaž visus metus medžioju. Dabar gal tik buvo poros mėnesių pertrauka dėl afrikinio kiaulių maro, nes tų šernų mūsų plotuose nelabai yra, o jis būdavo pagrindinis medžioklės trofėjus. Laukiame stirninų sezono pradžios.

– Dažnas medžiotojas, kaip ir jūs, renka medžioklės trofėjus. Kokių trofėjų pats turite bei per kiek laiko pavyko viską sukaupti?

Dar nepradėjus medžioti miškuose esu radęs įvairių ragų ar kaukolių, bet šiaip trofėjų rinkimas prasidėjo nuo 2009 m., kai pradėjau oficialiai medžioti. Vėliau pats pradėjau apdirbinėti sumedžiotus trofėjus, išmokau balinti kaukoles. Nes kitu atveju reikėtų kažkam duoti tai padaryti už tave – mokėti pinigus, laukti. O norisi viską greičiau pasidaryti. Tikslaus trofėjų skaičiaus net neįvardinčiau. Pas mane kolekcijos pagrindą sudaro stirninai, turiu virš 20 jų paruoštų kaukolių. Taip pat turiu keletą elnio, briedžio ragų, bebrų, barsukų kaukolių bei iškamšų.

Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.
Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.

– Pasiliekate visus trofėjus sau ar tenka kažkam juos padovanoti ar parduoti?

Trofėjų niekuomet neteko niekam parduoti, bet žinoma, jeigu pačiam to trofėjaus nereikia, bet reikia kolegai, tai būna, kad ir pasimainome. Bet dažniausiai ką sumedžioji, tai visus tuos trofėjus pasidarai ir ant sienos kabini. Aišku jų nėra tiek daug, gali tik kelis sumedžioti, tai po truputį kaupi, kaupi ir susirenka.

– Kokio trofėjaus istorija pati įsimintiniausia?

Su kiekvienu trofėjumi yra kažkas įsimintino. Elnio medžioklė gal tokia įsimintinesnė buvo, nes tų elnių pas mus plotuose nėra daug, tai pavyko po rujos tokį stambesnį patiną pagauti su vienais didesnių ragų. Vieni medžiotojai, kurių plotuose yra daug elnių, tai jie turi sumedžioję daug tų elnių, pas mus klube su viena ar dviem licencijomis sudėtinga sumedžioti stambesnį, o ne bet kokį žvėrį. Tos paieškos užtrunka ilgai, kartais daugiau nei metus.

Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.
Š. Žulio asmeninio archyvo nuotr.

– Kada bus ta riba, kai sakysite, kad surinkote visą kolekciją ir daugiau nebereikia?

Kiekvieno medžiotojo garbės reikalas yra kolekcionuoti trofėjus. Aišku, ne visi turi kur juos padėti. Medžioja ir vos ne dėžėse laiko, o jeigu dar bute gyvena, tai ten ant sienų jau nekabina. Galbūt ne visoms žmonoms patinka, tai nelabai būna kaip juos kolekcionuoti. Pas mane sodyboje tos vietos yra, tai manau, kad kol užteks sienų ir lubų, tol trofėjus ir rinksiu.

Patalpinta: Rašiniai