– Kas yra imuninė sistema, imunitetas?

Imuninė sistema yra viena svarbiausių mūsų organizmo sistemų, kuri saugo nuo to, kas mums yra svetima, t. y. nuo visko, kas neša svetimą genetinę informaciją, pirmiausia svetimų baltymų. Tokios medžiagos vadinamos antigenais.

Kiekvienam žmogui, kai pasakai žodį imunitetas, kyla mintis, kad tai yra apsauga nuo svetimkūnių, infekcijų sukėlėjų. Tačiau antigenus į mūsų organizmą gali atnešti ne tik virusai, bakterijos, bet pakitusių baltymų gali atsirasti ir mūsų organizmo viduje, dėl, sakykime, vėžinio proceso.

– Ar visada imuninė sistema tik saugo organizmą? Kaip atsiranda įvairūs imuniniai sutrikimai?

Kartais imuninė sistema gali ir klysti, tai vadinamieji imuniniai sutrikimai, imunopatologijos. Jeigu imuninė sistema kovoja ne su tuo, kas yra svetima, bet su savo struktūromis, savo molekulėmis, su savais baltymais, tokias reakcijas vadiname autoimuninėmis, o jeigu jos turi patologines pasekmes – susergama autoimuninėmis ligomis. Kai kurių žmonių imuninė sistema sureaguoja į tai, kas mūsų aplinkoje yra įprasta (žiedadulkės, maisto produktai, cheminės medžiagos ir kt.), į ką šiaip jau neturėtų reaguoti, tai yra alerginės reakcijos. Kuomet imuninė sistema veikia nepakankamai, tai apibūdiname kaip imunodeficitines būsenas ar imunodeficitines ligas.

– Ar į visus baltymus reaguoja žmogaus imuninė sistema?

Į svetimus baltymus, jeigu jie yra pajėgūs pastimuliuoti imuninę sistemą, imuninė sistema reaguoja. Jeigu tai yra labai maži baltymai, jie nesukelia imuninio atsako. Pavyzdžiui, į organizmą patekę maistiniai baltymai yra mums svetimi, tačiau virškinimo sistemoje jie yra suskaldomi iki trumpų peptidų, kuriuos žarnyno gleivinės imuninė sistema toleruoja ir imuninis atsakas neprasideda.

– Kuo skiriasi alergija maisto produktams ir maisto netoleravimas?

Yra žmonių, kurie reaguoja į maistą, tačiau ne visuomet tai alergija maistui. Alerginėse reakcijose būtinai turi dalyvauti imuninė sistema. Tuomet žmogaus imuninės ląstelės gamina antikūnus prieš konkretų maisto baltymą, pavyzdžiui, pieno baltymus ir turime alergiją pienui. Maisto netoleravimas, tai dažniausiai kokie nors fiziologiniai sutrikimai. Vienas jų − fermentų trūkumas, kai neskaidomos maiste esančios medžiagos. Pavyzdžiui, pieno cukraus laktozės netoleravimo atveju žmonės neturi arba turi mažus kiekius fermento laktazės, todėl laktozė yra neskaidoma iki gliukozės ir galaktozės. Laktozė kaupiasi storojoje žarnoje ir sukelia nemalonius simptomus, bet tai nėra alergija. Maisto baltymai gali būti ir autoimuninių ligų priežastis. Autoimuninės ligos celiakijos atveju grūdiniame maiste esantis baltymas gliutenas genetinį polinkį šiai ligai turinčių žmonių organizme sukelia antikūnų gamybą, kurie atakuoja ir naikina plonajį žarnyną.

– Kaip atsiranda autoimuninės ligos?

Kai vystosi mūsų imuninė sistema, jos ląstelės, vadinamos limfocitais, gaminasi ir bręsta kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje. Ten jos yra apmokomos nepažinti savo organizmo baltymų, arba, kitaip sakant, į cirkuliaciją išeina tolerantiški saviems baltymams limfocitai. Autoimuninių ligų atveju šis tolerancijos mechanizmas yra sutrikęs. Kodėl taip atsitinka, mokslinėje literatūroje pateikiama ne viena priežastis ir ne vienas tolerancijos sutrikimo mechanizmas.

– Kodėl pasaulyje daugėja autoimuninėmis ligomis sergančių žmonių?

Priežasčių yra labai įvairių. Pirmiausia, autoimuninės ligos turi genetinį pagrindą. Turint tam tikrus vadinamųjų HLA genų variantus yra polinkis susirgti viena ar kita autoimunine liga. Tačiau tų genų turėjimas nebūtinai yra nuosprendis, kad žmogus susirgs. Autoimuninių ligų atsiradimui yra labai svarbi genų ir aplinkos, epigenetinių veiksnių sąveika. Jais gali būti ultravioletiniai spinduliai, oro tarša, maisto produktai, virusai, persirgtos ligos, žalingi įpročiai.

– Europos Parlamento 2017 m. ataskaitoje teigiama, kad moterys autoimuninėmis ligomis serga nuo dviejų iki dešimties kartų dažniau nei vyrai. Kodėl taip yra?

Taip, būtent moterys turi didesnį polinkį sirgti autoimuninėmis ligomis. Tai susiję su moteriškais lytiniais hormonais, kurie lemia aktyvesnę ir stipresnę moterų imuninę sistemą. Todėl nenuostabu, kad moterų imuninė sistema daug agresyviau reaguoja į savuosius baltymus − antigenus ir jos yra labiau linkusios į autoimunines ligas.

Apskritai, imuninė sistema turi glaudų ryšį su nervų ir endokrinine sistema. Tarkim, patiriant ilgalaikį stresą, per neuroendokrininę ašį atsipalaiduoja hormonai, kurie slopinančiai veikia imuninę sistemą.

– Ar autoimuninės ligos pagydomos?

Autoimuninės ligos nėra pagydomos, tiesiog yra palengvinama eiga, stabdomas progresavimas arba pasiekiama tų ligų remisija siekiant pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Jeigu pavyktų išsiaiškinti sudėtingus imunologinius ir molekulinius autoimuninių ligų mechanizmus, galbūt, genų terapija galėtų būti metodas, teikiantis vilčių išgydyti tokius ligonius.

– Kaip išvengti autoimuninės ligos?

Autoimuninės ligos nėra labai dažnas susirgimas ar infekcinė liga, kurių reikėtų paniškai bijoti ir imtis profilaktinių priemonių, kad jomis nebūtų susergama. Žmogui gali būti neramu, jei jo artimi giminaičiai serga autoimuninėmis ligomis: reumatoidiniu artritu, raudonąja vilklige, išsėtine skleroze ir t. t. Tačiau, kaip buvo minėta, vien genetinio pagrindo nepakanka, veikia ir aplinkos veiksniai, kad liga pasireikštų. Todėl labai svarbu sveikai ir tinkamai maitintis, vengti infekcijų, užterštos aplinkos, streso. Dėl retų autoimuninių ligų ištyrimo galima kreiptis į genetikos centrą.

Susiję