Augintiniams surasti namus – prabanga
Panevėžio gyvūnų globos draugijoje šurmulio tikrai netrūksta – ten skalija šunys, dūksta katės, o paprasti žmonės ieškosi naujo augintinio arba atiduoda jį globon. Tačiau nors ir geradariai gausiai aukoja prieglaudai, gyvūnams surasti namus nėra taip lengva.
Autoriaus nuotr. Nauji namai – ne visiems
Draugijos įkūrėja Rūta Liberienė pasakoja per dieną sulaukianti apie 150 įvairių skambučių, iš žmonių, norinčių atiduoti arba pasiimti augintinių. Nors praeitais metais beveik per pusmetį pavyko padovanoti apie 1600 šunų bei kačių, vis dėlto, norinčiųjų atiduoti gyvūnų į globą atsiranda daugiau, nei ketinančių auginti juos namuose.
„Per savaitę padovanojame nuo keturių iki šešių šunų bei kačių, tačiau per keturias dienas sulaukėme vien penkiolikos kačių“, – aiškino gyvūnų mylėtoja.
Augintiniai į prieglaudą atkeliauja dėl įvairiausių priežasčių: šeimininkui mirus nebėra kas pasirūpina gyvūnu, nebegalima auginti dėl mažų vaikų ir t.t. Tiesa, pasitaiko ir kurioziškų atvejų. Anot R. Liberienės, dviejų mėnesių šunelis buvo atiduotas nes kandžiodavo ir puldavo šeimininko merginą. Beje, atsitinka ir taip, jog šuo loja tai per mažai, tai per daug, jis per mažas arba per didelis.
Gyvūnų gausa
Paklausta, kas sunkiausia tokiame darbe, gyvūnų globotoja atviravo, kad be didelės augintinių masės, dar labai sunku kovoti su šunis ir kates puolančiomis ligomis.
Šiuo metu prieglaudoje dienas leidžia apie 40 šunų ir apie 30 kačių, tačiau tikslų skaičių nurodyti sunku, nes augintinių kiekis svyruoja nuolatos. Kaip teigė R. Liberienė, „Būna taip, jog patinkantį gyvūnėlį žmonės pasiima, tačiau po kelių dienų grąžina“.
Bet daugiausiai problemų kyla dėl kačių: „Pavasaris ir vasara būna kačių sezonas. Bandau aiškinti šeimininkams, kad sterelizuotų kates, nes juos dauginasi kas pusę metų“, – tvirtino R. Liberienė.
Dabar fermoje laikanti gyvūnus, savininkė dalinosi prisiminimais, kad teko talpinti ir nuo 100 iki 120-ies augintinių.
Gyvūnų globotoja, pati namuose laikanti aštuonis šunis, sako bandanti į prieglaudą atvežtų naujų augintinių per daug neprisijaukinti: „Būna, kad prisiriši prie tam tikrų gyvūnų, tačiau to stengiuosi nedaryti, nes namuose jų ir taip begalybė“.
Neabejingų daugėja
Gyvūnų prieglaudą Rūta Liberienė atidarė dar 1995 m. iš savo lėšų, o viską, ką uždirbdavo, atiduodavo šunims.
„Vėliau pinigų nebeužteko, prieglaudą teko uždaryti, tačiau, kai surinktus šunis pradėjo masiškai migdyti, turėjomė vėl atsidaryti“, – dalijosi prisiminimais gyvūnų mylėtoja.
Iš pradžių vagonėlyje veikusi prieglauda, vėliau, žmonių padedama, išaugo iki fermos. Dabar, be įkūrėjos, prieglaudoje dirba dar penki žmonės, kurie radę bent kiek laisvo laiko skuba į pagalbą.
Pasak R. Liberienės, žmonės dabar ypač dosnūs. Draugija sulaukia ne tik maisto, bet ir šaldytuvų, baldų, švirkštų, apklotų.
„Dabar vyrauja nauja mada, kad jaunavedžiai vietoj vestuvinių dovanų prašo paaukoti mums, tas pats ir su gimtadienį švenčiančiais žmonėmis, tad aukų sulaukiame tikrai nemažai“, – pasakojo Rūta Liberienė.
Gyvūnų globotoja įžvelgia, jog lietuviai pradeda vis atsakingiau žiūrėti į augintinius ir tikisi, kad ateityje bus tik geriau.
