Žvilgsnis į delfinų kasdienybę

Sužinoti, kaip gyvena delfinai, įdomu daugumai. Juk ne veltui Lietuvos jūrų muziejuje įsikūręs delfinariumas, ypač vasarą, pilnas lankytojų – delfinų pasirodymai čia vyksta keturis kartus per dieną visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadienius. Pasirodymu metu žiūrovai stebi delfinus atliekant įvairiausius triukus, tokius kaip šuoliai iš vandens, šokiai pagal muziką, metimas į krepšinio tinklą ir net piešimas ant drobės. Tačiau tai – tik maža delfinų kasdienybės dalis. Penkiolikai delfinariume gyvenančių delfinų ir dešimties trenerių komandai kasdienybė čia daug įvairesnė. Apie tai, koks iš tiesų gyvenimas verda delfinariume, kalbėjomės su vyr. muziejininku-biologu, delfinų treneriu Mindaugu Lukošiumi.

Mindaugas Lukošius. Eglės Sabaliauskaitės nuotr.Mindaugas Lukošius. Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

– Pradėkime nuo pradžių. Kaip tampama delfinų treneriu? Ar reikalingas tam tikras išsilavinimas?

Vos atėjęs čia, treneriu netapsi – reikia laiko suprasti, ką ir kodėl darai, susipažinti su gyvūnais ir jiems susipažinti su tavimi. Joks gyvūnas, pamatęs naują žmogų, neskubės draugauti ir dirbti. Kaip ir žmonės, susitikę gatvėje pirmą kartą, nepuls apsikabinti. Taip ir su gyvūnais – turite vienas prie kito priprasti. Tuomet jau gali tapti treneriu.

Kalbant apie išsilavinimą, dirbti treneriais mes dažniausiai priimame žmones, studijuojančius biologiją ar gyvūnų psichologiją. Tokiam žmogui lengviau pažinti gyvūną, kaip jis auga, kuo minta. Tačiau turime trenerių, kurie yra baigę ir kitas specialybes, pavyzdžiui, renginių organizavimą.

– Kokia yra įprasta diena delfinariume?

Iš ryto vyksta trenerių susirinkimas – aptariame, kas buvo vakar, ką pastebėjome, kaip gyvūnai elgiasi.  Tuomet turime pirmą susitikimą su gyvūnais – medicininę treniruotę. Jos metu pasisveikiname, apžiūrime, paglostome, stebime, kaip gyvūnas jaučiasi. Treniruotė skirta tam, kad delfinai priprastų prie medicininių procedūrų. Delfinai turi, pavyzdžiui, savanoriškai duoti uodegą kraujo paėmimui ar atsigulti, kad galėtume apžiūrėti. Duomenis fiksuojame, vedame į kompiuterį, kad kitas treneris vėliau galėtų pamatyti, kaip jautėsi gyvūnas prieš savaitę, dvi ar tris.  Kiekvieną rytą delfinai gauna vitaminus, kuriuos dedame į žuvį. Nors yra ir tokių gudrių delfinų, kuriems nepatinka vitaminai, šie dantimis patikrina, ar žuvyje yra kažkas kieto, radę išmeta ir laukia kitos žuvies.

Vėliau vyksta pasirodymai, po kurių delfinams skiriamas laisvas laikas, per kurį gali veikti, ką nori: žaisti, bičiuliautis, ilsėtis. Vasarą, kuomet pasirodymų yra daug, delfinus keičiame – vieni lieka gyvenamosiose patalpose, kiti dalyvauja pasirodymuose, vėliau pasikeičia.

– Kaip vyksta delfinų treniruotė?

Iš esmės, treniruotė – tai delfino bendravimas su treneriu. Ji yra tam, kad gyvūnas galėtų gyventi aktyvų gyvenimą, kuris jam yra reikalingas. Treniruotės metu delfinai atlieka šuolius aukštai, žemai, suktukus po vandeniu ir panašiai. Jos metu taip pat vyksta ir maitinimas.

Kai mokome atlikti naujus elementus, pajaučiame tikrąjį darbo malonumą. Tu turi gyvūną, kuris nesupranta tavo kalbos, o tau reikia jam išaiškinti, ką daryti. Mokymas vyksta labai mažais žingsneliais, kol galiausiai pavyksta pasiekti savo tikslą. Neužtenka pasakyti delfinui „daryk tą ar aną“, turime rasti būdą, kaip padaryti, kad delfinas suprastų, ko iš jo norime. Pavyzdžiui, jeigu norime, kad suktųsi, rodome ranka vandenyje sukimąsi ar patys lipame į vandenį ir sukamės. Tada gyvūnas galvoja, ką jam daryti, galbūt pabandys pamosikuoti uodega ar išleisti garsą. Bet tau to nereikia. Delfinas supranta, jog viską atlieka teisingai tada, kai sušvilpiame švilpuku. Tai mūsų sutartinis ženklas. Tikrai nėra taip, jog delfinas išmoksta naują triuką per kelias dienas – išmokyti, pavyzdžiui, šuolį iš vandens, gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Viskas priklauso ir nuo trenerio, ir nuo delfino.

– Kaip vyksta bendravimas su kiekvienu delfinu?

Kiekvienas gyvūnas, kaip ir žmogus, turi skirtingą charakterį. Mes, treneriai, neturime savo gyvūnų, su kuriais išskirtinai dirbame. Tarp delfinų vykdome rotaciją, kasdien keičiamės. Tai darome tam, kad kiekvienas gyvūnas priprastų prie visų trenerių, o treneriai – prie visų gyvūnų. Kadangi visų gyvūnų charakteriai skirtingi, jie ir komandas atlieka skirtingai – vienam delfinui užtenka parodyti vieną kartą, užsispyrusiam delfinui galbūt prireiks ir trijų. Tam ir yra rotacija, kad treneris žinotų, ko iš delfino tikėtis.

– Kaip delfinai bendrauja tarpusavyje? Kokie yra jų santykiai?

Delfinai yra labai socialūs gyvūnai, jie nuolat bendrauja tiek poravimosi, tiek gimdymo metu. Delfinai bendrauja skleisdami garsus, kuriuos ir mes galime atpažinti – suprantame, kada jie yra patenkinti, pikti ar liūdni. Jeigu pasirodymo metu girdime, kad delfinai pykstasi, sukeičiame poras ir panašiai.

– Ar pasirodymu metu dažnai nutinka taip, kad delfinai atsisako daryti, ko prašote? Ką tuomet darote?

Taip nutinka nuolat.  Žmogus, atėjęs į delfinų pasirodymą, kiekvieną kartą išvys jį vis kitokį. Visų pirma, mes keičiame gyvūnus, nes ne visi delfinai daro visus elementus, vienas mėgsta daryti vieną, kitas – kitą. Taip pat yra kitas aspektas, apie kurį kalbėjome – charakteris. Delfinas mato, kad vyksta pasirodymas, nori pasirodyti, žino, kad gali papokštauti, tad nedaro elementų, gali neatplaukti, kai kviečiame. Jeigu taip nutinka – prašome kitų delfinų, o jei nėra, kas pakeistų – atsiprašome žiūrovų. Vis dėlto, tai yra gyvūnas, ne mašina ar kompiuteris, kurį galime paspausti ir jis įsijungs ar išsijungs.

– Pakalbėkime apie sąlygas delfinariume. Ar jos tinkamos delfinams gyventi?

Po rekonstrukcijos turime tikrai geras sąlygas gyvūnams. Turime didesnius baseinus – lauko, gyvenamuosius. Taip pat turime medicininius baseinus, tad gyvūnui susirgus galime jį atskirti, kad pabūtų ramiai nuo kitų. Pasikeitė ir vėdinimo, vandens sistemos. Vandens sistema yra itin svarbi gyvūnams, ji valo, filtruoja, dabar turime skaidrų, švarų vandenį. Be to, turime geresnes sąlygas žuvies paruošimui, kas taip pat yra labai svarbu. Sąlygos gyvūnams yra ženkliai pagerėjusios.

– Ar dažnai delfinai serga?

Negalėčiau pasakyti, jog dažnai, tačiau visko būna. Būna, jog delfinas persivalgo ar peršąla. Žmonės dažnai būna nepatenkinti, kad neleidžiame paglostyti gyvūnų, tačiau mes negalime taip rizikuoti, nežinome, galbūt jis prieš tai glostė šuniuką ar kačiuką, kuris kažkuo sirgo, o per rankas eina bakterijos, kurias galima pernešti gyvūnams.

– Koks įvykis delfinariume Jums buvo įsimintiniausias?

Kiekviena diena čia yra vis kitokia. Žmonėms labiausiai patinka delfinų išdaigos, tai, ką jie daro ne pagal planą. Nors mums, žinoma, tai nėra tokia jau ir išdaiga, kai tenka galvoti: „o ką dabar  daryti?“ Tačiau žiūrovams tai patinka.

Vis dėlto, gražiausia čia yra delfino gimimas – matyti, kaip patelė gimdo, kaip gimęs jauniklis pirmą kartą įkvepia oro, kaip mama nešioja jį tarp pelekų.  Tai yra labai gražu.

Patalpinta: Interviu, Naujienos