Tokį jaunimo elgesį profesorė aiškina padidėjusiu informacijos kiekiu. „Kreiptis psichologinės pagalbos daugeliui jau nebėra stigmatizuojantis dalykas, nes didžiojoje dalyje mokyklų dirba psichologai, žiniasklaidoje daugėja informacijos apie psichologinę pagalbą“, – sako ji.

Artūras Tereškinas, VDU Sociologijos katedros profesorius sako, kad jei jaunimas su rimtomis problemomis drąsiau kreipiasi į specialistus, tai rodo, jog pagalbos linijos ir krizių centrai atliko tikrai nemažą darbą platindami informaciją apie save ir reklamuodami savo paslaugas.

Profesoriaus teigimu, prie to prisidėjo ir žiniasklaida: „Aprašydami savižudybes ar smurto atvejus, lietuviški portalai dabar visada pateikia informaciją apie pagalbos linijas.  Tai yra teigiamas reiškinys“, – tvirtina jis.

Vis dėlto, nors situacija gerėja, nemaža dalis studentų delsia ir nesikreipia į specialistus. Dažniausiai jaunimą kamuoja nemokėjimas bendrauti su bendraamžiais arba nesėkmingas bandymas užmegzti romantiškus santykius. Neretas priklausomas nuo interneto, kompiuterinių žaidimų. Deja, vis dar vyrauja požiūris, jog dėl tokių priežasčių kreiptis į specialistą gėdinga.

„Lietuvoje egzistuoja įsitikinimas, kad privalai pats išspręsti savo problemas. Žmonės gėdinasi pasirodyti silpni ir kreiptis pagalbos. Mūsų visuomenėje labai ryški nugalėtojų ir pralaimėtojų skirtis, todėl patekti į pralaimėtojų silpnųjų tarpą reiškia nesugebėti būti savarankiškai asmenybei. Blogiausia, kad šalia informacijos apie pagalbos linijas tuose pačiuose žinių portaluose rasime daugybę straipsnių, gėdinančių žmones, kuriems reikia psichologinės, finansinės ar paprasčiausiai žmogiškos pagalbos, nes neva jie yra „varguoliai“ ir „lūzeriai“. Ši gėdinimo kultūra trukdo daliai žmonių kreiptis pagalbos“, – sako prof. A.Tereškinas.

Lietuvoje savižudybių skaičius (20-24 metų jaunimo) nuolat kinta. Vis dėlto statistika išlieka ta pati –  iš jų tik nuo 6,5 proc. iki 10 proc. – moterys. Pasak prof. dr. J. Sondaitės, Lietuvoje, kaip, beje, ir užsienyje, vyrai dažniau nusižudo, o moterys dažniau bando žudytis. Tad negalima teigti, kad vyrams sunkiau susitvarkyti su stresu.

Tuo tarpu prof. A. Tereškinas mano, jog kaip jau įprasta, mūsų visuomenėje vyriškumas siejamas su fizine ir dvasine stiprybe. Kalbant apie vyrus, pabrėžiama jų emocinė ištvermė. Todėl vyrai vengia pasirodyti silpni, sunkiau nei moterys išgyvena nesėkmes ir nelaimes. „Vyro, kaip tvirtos uolos ar galiūno ąžuolo įvaizdis vis dar stiprus Lietuvoje. Todėl daugiau vyrų nei moterų kaip vieną iš problemų sprendimo būdų pasirenka savižudybę“, – aiškina profesorius.

Taigi, nors skambučių į jaunimo liniją, kuomet ieškoma dvasinės paramos, iš vyrų ir moterų gaunama beveik vienodai, deja, vyrų nusižudo daugiau. Bijodamas kreiptis į profesionalą, dažnas jaunuolis nežino, kur dar gali atsiremti.

Rimas Mikalauskas, evangelikų reformatų kunigas, sako, jog nenorintiems kreiptis į organizaciją ar psichologą dėl baimės pasirodyti silpnais, visada atviros bažnyčios durys, kur pokalbis tavęs neįpareigoja.

„Ne kartą pas mane buvo atėję studentai, kurie tiesiog nežinojo, kur kreiptis. Iš tiesų, kunigo ir psichologo darbas panašus, tik turi vieną esminį skirtumą – psichologas bando iš tavęs „ištraukti“ kodėl tau negera, kapstosi po tavo gyvenimą, o kunigas tiesiog išklauso ir per tikėjimą bando suteikti vilties, padeda ieškoti vidinės stiprybės. Dažnai to žmogui ir tereikia, kad gyvenimas prašviesėtų“, – sako jis.

Vilniaus Universiteto kapelionas Vidmantas Šimkūnas priduria, jog dažnas žmogus jau žino atsakymą į keliamą klausimą, tačiau jam reikia, kad tai jam pasakytų kitas.

„Studentas pažeidžiamas, kaip ir kiekvienas žmogus, todėl kartais pasijunta vienas su savo problemomis, mintimis, abejonėmis, nerimu… Kartais tiesiog norisi išsikalbėti kam nors, kas skirtų laiko ir dėmesio, būtų patikimas ir kompetentingas. Kaip tarkim vyresnis brolis, draugas, žmogus, kuris į tavo reikalą pažvelgtų iš šalies, padėtų susiorientuoti. Pagaliau net jei ir žinome žodžius, kurių mums sunkesniu momentu reikia, juos norime išgirsti iš kito,“ – sako V.Šimkūnas.

Kur kreiptis, jei ieškai pagalbos?

Visą parą veikianti „Jaunimo linija“ nemokamai teikia emocinę paramą telefonu ir elektroniniais laiškais. Tai nepelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas kuo skubiau padėti į keblią situaciją patekusiems žmonėms. Ši organizacija gyvuoja savanorių ir lyderių iniciatyvos ir entuziazmo dėka, todėl kiekvienas paskambinęs žmogus sulaukia nuoširdaus susidomėjimo ir dėmesio.

Krizinio nėštumo centras nemokamai padeda vienišoms arba sunkioje padėtyje esančioms moterims išsaugoti vaikelio gyvybę. Ši organizacija veikia telefonu, elektroniniu paštu ir gyvai, teikdama psichologo, ginekologo, teisininko pagalbą. Moterys palaikomos viso nėštumo periodu, joms padedama surasti laikiną saugią gyvenamąją vietą, ruošiami kūdikių kraiteliai, ugdomi motinystės įgūdžiai, teikiama finansinė parama.

Į Nėštumo krizių centrą galima kreiptis telefonu 8 603 57912, kuriuo susitariama dėl tikslios susitikimo vietos. Kam nedrąsu, galima rašyti elektroniniu paštu, kuris nurodytas jų elektroniniame tinklapyje Neplanuotasnestumas.lt.

Vilniaus universitetas taip pat teikia dvasinę pagalbą. Šiais metais Šv. Jonų bažnyčioje įkūrta sielovadinė stotelė su kapeliono kabinetu. Bažnyčios prefektas ir VU kapelionas Vidmantas Šimkūnas čia teikia pagalbą ruošiantis vestuvėms, krikštynoms, Pirmajai Komunijai. Neretai konsultuoja žmones dėl asmeninių reikalų, netekčių, sunkiu žmogui metu. Kapelionas priima studentus Šv. Jonų bažnyčioje antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 17 iki 20 val. ir sekmadieniais nuo 10 iki 14 val.

Susiję