Metamorfozė: kaip Kongas iš trimitu grojančio muzikanto tapo Klaipėdos miesto meru
Pastarųjų savaičių įvykiai Liberalų sąjūdyje priminė televizijos šou „Išlikimas”, kuriame dalyviai bando išgyventi negyvenamoje saloje ir kiekvienos serijos pabaigoje kurdami intrigas stengiasi vienas kitą išbalsuoti iš žaidimo. Kaip ir minėtame realybės šou, taip ir Liberalų sąjūdyje – pirmieji krito stipriausiais laikyti žaidėjai. Kol vieni po lyderių pasitraukimo bando perimti komandą į savo rankas, kiti dalykiškai tyli. Vienas tokių suirutėje itin ramiai besielgiančių partijos lyderių – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
V. Grubliausko metamorfozė iš džiazo muzikanto į politikus įvyko jau prieš šešiolika metų. Eglės Sabaliauskaitės nuotr. Realiai V. Grubliausko biografija labiau panaši į dviejų atskirų žmonių. Dabartinis uostamiesčio meras iki 2000 m. buvo sėkmingas muzikantas ir visuomeninis veikėjas. Ryški metamorfozė įvyko po naujojo tūkstantmečio. Klaipėdos miestui puikiai žinomas Kongas pradėjo kitą gyvenimą, kuriame net pasimiršo jo pravardė. Kaip muzikantas tapo sėkmingu ir šaltai į krizes reaguojančiu politiku aiškinomės su Klaipėdos universiteto Politikos mokslų katedros vedėju doc. dr. Sauliumi Šiliausku.
– Kokį visuomenė, Klaipėdos miesto gyventojai pažinojo Vytautą Grubliauską prieš jo politinę karjerą?
Visuomenė Grubliauską žinojo kaip gana garsų menininką, muzikantą, džiazo atlikėją Kongą. Negana to, Vytautas Grubliauskas visada garsėjo savo pareiškimais apie miesto ir šalies kultūrinį gyvenimą.
– Kaip įvyko politinė V. Grubliausko metamorfozė?
Iš tiesų liberalų partijos manevras prieš daugiau nei 10 metų Vytautą Grubliauską įtraukti į savivaldos rinkimų sąrašą buvo vertinamas kaip reklaminis triukas. Rinkimuose taip dažnai daroma – partijos pritraukia garsius žinomus žmones, populiarias asmenybes, menininkus ir jais tarsi papuošia partijos sudėtį. Tai itin imponuoja jauniems rinkėjams. Tada ir pats V. Grubliauskas juokavo, kad liberalų partiją pasirinko tik dėl to, kad ir jo grojamas džiazas yra liberalus. Tuometis politikos naujokas dėstė, kad jam patinka liberalų partijoje jau esančios asmenybės, tad viešai palaikyti šios partijos jis kaip muzikantas nebijo. Mano nuomone, tada V. Grubliauskas tikrai nepuoselėjo didelių vilčių politiko karjerai – jo pavardė buvo kažkur sąrašo gale.
Tada įvyko staigus ir iš tiesų daugeliui netikėtas šuolis – visuomenė išreiškė didžiulį pasitikėjimą V. Grubliauskui. Jis sugebėjo patekti iš pačio dugno į viršūnę, t.y. iš pačios sąrašo apačios į miesto tarybą.
– Kaip manote, kodėl V. Grubliausku žmonės patikėjo?
Žmonės linkę patikėti šoumenais bei populiariomis asmenybėmis. Visada yra nusivylusių rinkėjų, kurie tikisi ir laukia naujovių, todėl aktyviai balsuoja ir palaiko politikos naujokus. Jiems tarsi ima kirbėti mintis – jeigu žmogus yra pasiekęs aukštumų vienoje srityje, tarkime muzikoje, tai gal jis gali lygiai taip pat būti sėkmingas politikoje. Lietuvoje tokių karjeros metamorfozių buvo ne viena. Verta prisiminti vadinamąją vėlesnę šoumenų partiją, kurios istorija fenomenaliai apibūdina Lietuvos rinkėjų neviltį. Vis dėlto, nors toji partija patyrė didelių sunkumų dėl bendros komandinės dvasios, negaliu pasakyti, kad ji buvo baisiausias pavyzdys šalies politikos gyvenime. Bendra tendencija ir savotiškas stereotipas yra manyti, kad muzikantai ir pramogų pasaulio atstovai politikoje dirba blogiausiai , bet dažniausiai taip nėra. Kai kurie politikai profesionalai dirba dar blogiau nei šou verslo atstovai.
Galiu pagirti V. Grubliauską, kad jis, tapęs politiku, labai atsakingai į tai žiūri. Naujoje karjeroje jis jau daugiau nei 10 metų, o tai, kaip buvusiam šoumenui, didžiulis pasiekimas. Jo kelias iš partijos puošmenos į rimtą politiką tikrai nebuvo lengvas. Rimtą nusiteikimą reikėjo įrodyti ne tik rinkėjams, bet ir partijos bendražygiams, kuriems taip pat, manau, buvo sunku patikėti politine muzikanto sėkme.
– V. Grubliauskui pavyko išplaukti ir į plačiuosius vandenis. Kaip jam sekėsi 2008-2011 m. Seime?
Šis politikos naujokas nebuvo tas tylusis Seimo narys, kuris niekada nesiima iniciatyvos ir posėdžių metu nekalba. Tuo metu liberalų partija buvo valdančiojoje koalicijoje kaip jaunesnieji TS-LKD partijos broliai, tad kiek partijos leido, tiek V. Grubliauskas stengėsi imtis iniciatyvos.
Žmonės linkę patikėti šoumenais bei populiariomis asmenybėmis. Visada yra nusivylusių rinkėjų, kurie tikisi ir laukia naujovių, todėl aktyviai balsuoja ir palaiko politikos naujokus.
– Kokiais būdais politikas 2011 m. siekė uostamiesčio mero posto?
Jau po rinkimų V. Grubliauskas, pamatęs realią galimybę tapti Klaipėdos miesto meru, žengė iš tiesų labai drąsų žingsnį. Dažniausiai politikai patekę į Seimą iš karto nesiryžta grįžti atgal į regioną. Vis dėlto, V. Grubliauskas priėmė radikalų sprendimą. Kiek atsimenu, tuo metu dar vyko netiesioginiai merų rinkimai, taigi ir legitimacinės sąlygos politikams buvo kitokios. Prieš paskelbiant savo kandidatūrą į Klaipėdos miesto merus, politikui jau reikėjo atsisveikinti su Seimo kėde. Plano b tokiu atveju turėti negalėjai. Partijos dažnai naudodavo tokį triuką – įtraukdavo Seimo narius į miestų merų rinkimo sąrašus, kol paaiškėdavo, kad tie politikai tikrai nedalyvauja ir tikrai Seimo kėdės neatsisakys. Jie būdavo tik tokie garvežiukai ar miestų partijų parodiniai šunys. Šioje situacijoje V. Grubliauskas elgėsi labai kilniai ir tai užkariavo daugelio simpatijas. Negana to, rinkiminėje kovoje dažnai būdavo panaudojamas šis argumentas (Seimo mandato paaukojimas), kaip labai pozityvus ir pasiaukojantis gestas. Tuo metu Klaipėdoje dar buvo dvi stiprios liberalų jėgos – Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis bei Liberalų Centro Sąjunga. Pastaroji buvo pagrindinė V. Grubliausko konkurentė.
– Kokia buvo praėjusių metų merų rinkimų kova?
Praėjusiais metais V. Grubliauskui reikėjo įdėti daugiau pastangų. Visada yra žymiai sunkiau kovoti su konkurentais, kurie akcentuoja atsinaujinimo ir permainų būtinumą. Kaip jau minėjau, naujumas ir permainos dažną rinkėją labai sužavi. Liberalų oponentai būtent ir mėtė tokius pareiškimus. Taip pat viešojoje erdvėje buvo girdimi ir populistinių jėgų kaltinimai, kad Klaipėdos savivaldybę jau spėjo užvaldyti tam tikros verslo įmonės bei grupės, kurias dengia liberalai. Tai rinkimų kampanijoje nėra naujiena. Kur kas sumaniau pasielgė TS-LDK, iškėlę Klaipėdoje puikiai žinomos politikė Agnės Bilotaitės kandidatūrą. Dėl šios asmenybės paprakaituoti teko ir savo jėgomis pasitikinčiam V. Grubliauskui, mat daugelis miestą valdančių politikų antrojo mero rinkimo turo Klaipėdoje tikrai nesitikėjo ir jau buvo pergalę atidavę esamam merui. Taip nutiko ne tik dėl stiprios A. Bilotaitės figūros. Nevertėtų pamiršti, kad didelis pasipiktinimas kilo tuomet, kai liberalai į koaliciją pasikvietė vieną iš prieštaringiausiai vertinamų politinių jėgų – Lenkų rinkimų akciją ir rusų alijansą. Rinkimų kovoje liberalams dėl to buvo priekaištaujama, konkurentai į viešumą kėlė net patriotizmo klausimą, taigi to užteko, kad kai kurie rinkėjai nuo liberalų nusisuktų. Vis dėlto Klaipėdoje liberalų jėgos išliko stulbinančiai stiprios.
Liberalų partija šiuo metu patiria lūžio laikotarpį, kadangi prieš skandalą ši politinė jėga buvo nuskriejusi į populiarumo olimpą, kuris jiems žadėjo ne tik valdančiąją koaliciją, bet galimai net ir į formuojančiąją valdžią. Dabar panašu, kad tokios sėkmės partija nepatirs, nes susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą trūks laiko.
– Kaip Jūs vertinate dabartinė politinę liberalų sąjungos suirutę ir Klaipėdos miesto mero poziciją?
Jau antrą savaitę gyvename vienos partijos politine suirute. Normalu, kad ir rinkėjas, ir žiniasklaida praėjus tokiam laiko tarpui laukia atsakymo į rūpimus klausimus bei pasiteisinimo ne tik iš partijos galvų, bet ir pagrindinių asmenybių. Liberalų partija šiuo metu patiria lūžio laikotarpį, kadangi prieš skandalą ši politinė jėga buvo nuskriejusi į populiarumo olimpą, kuris jiems žadėjo ne tik valdančiąją koaliciją, bet galimai net ir į formuojančiąją valdžią. Dabar panašu, kad tokios sėkmės partija nepatirs, nes susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą trūks laiko. Partija iš šalies atrodo susiskaldžiusi ir nesusitarianti, mat vis dar nėra aiškaus vieno lyderio. O kur dar visiškas fiasko su laikinuoju partijos pirmininku… Žvelgiant į liberalų veiksmus strategiškai, manau, kad partija daro viską idant sumenkintų patirtus nuostolius. Partija kai kuriais aspektais yra pauzėje – žiniasklaidoje aktyviai reiškiasi tik naujasis laikinasis pirmininkas Remigijus Šimašius. Tuo tarpu kitos liberalų asmenybės lakoniškos ir lyg stengiasi atsiriboti nuo šio skandalo. Džiugu, kad partija nesimėto kaltinimais, sąmokslo teorijomis, mintimis apie politinį susidorojimą ir nebando vienas kito nutempti žemyn, nes tokiu atveju liberalų jėga galėtų labai greitai sugriūti ilgam.
– Jūsų nuomone, kaip skandalas atsilieps V. Grubliausko populiarumui?
Rinkimų kampanijos metus V. Grubliauskas ir kiti politikai yra ne kartą sulaukę kaltinimų dėl politikų ir verslo oligarchų sankabų ir sąjungų. Dažniausiai tokius kaltinimus teikdavo amžinieji konkurentai tokie kaip Naglis Puteikis. Mano žiniomis, visi tokie pareiškimai ikiteisiminio tyrimo neprieidavo. Dabar, manau, viskas liks tokiame pačiame lygmenyje.
V. Grubliauskas jau yra suformavęs labai stipraus politiko įvaizdį. Vienu metu Klaipėdoje buvo galima net kelti klausimą ar jis laimi dėl to, kad yra liberalas, ar liberalai laimi dėl to, kad yra Grubliauskas. Buvo ir partija ant bangos, ir lyderis ant bangos. Dabar partijos šleifas gali kiek pakenkti lyderiui, bet nemanau, kad padariniai gali būti milžiniški. Vis dėlto, esu įsitikinęs, kad liberalų vadovybės laukia didžiulės permainos.
– Ačiū Jums už pokalbį.
