Lietuvos bendruomenių veikla – perspektyvesnė nei prieš šimtmetį
Ką turėtume žinoti apie užsienio lietuvių bendruomenių veiklą? Pirma tai, kad Lietuvos vardą ne Lietuvoje jos pristato ne ką prasčiau nei savo šalį reprezentuojantys sportininkai. Antra, jų veikla neapsiriboja vien tik Vasario 16-osios šventėmis ir vėliavos paplasdenimu. Jos vienijasi ir prisideda ne tik prie užsienio lietuvių projektų, idėjų bei minčių, bet ir prie Lietuvos kūrimo.
Norvegijos lietuviai. Pasaulio lietuvių nuotr. Trumpa istorija
Nuo 1918 metų iki šių dienų įvertinti lietuvių bendruomenių veiklą nėra paprasta. Šveicarijos lietuvių organizacijos „Litua“ tinklalapyje teigiama, jog bendruomenės sąvoka nėra jau tokia sena. Tik po Antrojo pasaulinio karo, lietuvių pabėgėliams apsistojus Vokietijoje, iškilo tautos išsaugojimo už jos ribų idėja. Nuo tada ir pradėtos kurti užsienio lietuvių bendruomenės. Dvidešimto amžiaus penktajame dešimtmetyje jų jau buvo septyniolika, o 2016-ais metais – keturiasdešimt keturios bendruomenės.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Jūratė Caspersen, pabrėžė, jog „Lietuvos sovietinės okupacijos metu draugijos tarsi perėmė valstybės funkciją – lietuviai nevaržomai veikė, o jų darbai ir kūryba buvo pristatyti pasauliui“.
Pasaulio lietuvių bendruomenės dabar
Anot užsienio lietuvių bendruomenės atstovių, Vidos Bandis ir Jūratės Caspersen, norint įvardinti šiuo metu aktyviausiai veikiančias bendruomenes, reikia žiūrėti ne į tas lietuvių organizacijas, kurios apjungia didžiausią išeivių skaičių, bet kurios įkūrė daugiausia lietuviškų mokyklų.
Švietimo ir mokslo ministerijos, užsienio lietuvių skyriaus vedėjos duomenimis, daugiausia lituanistinių mokyklų įkurta šiose Europos Sąjungos šalyse: Jungtinėje Karalystėje 26-ios, o Airijoje ir Norvegijoje po 10-imt. Ne Europos Sąjungos šalyse veikia 27-ios JAV ir 23-ys mokyklos Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje.
Veiklos spektras – įvairus
Pasaulio bendruomenės siekia parodyti, jog nesvarbu, kurioje šalyje ar žemyne lietuviai gyvena – net ir išsibarstę jie gali būti vieningi ir skleisti lietuvybę įvairiais būdais. Tai įrodo dar visai neseniai, balandžio mėnesį, prasidėjusio projekto „Penki už Lietuvą“ idėja. Nors į penkių kilometrų bėgimą registracija vyksta tik trečius metus, bet šiame renginyje jau pasiryžo dalyvauti lietuviai iš visų penkių žemynų. Praėjusiais metais įsitraukė Airijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Ispanijos, Norvegijos, Liuksemburgo, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, JAE, Anglijos ir Ukrainos šalių gyventojai. Viktorija Radkovič, bėgimo idėjos organizatorė, pabrėžė renginio svarbą: „Bendruomenės siekia pasirodyti pasauliui, kokie lietuviai puikūs savo sportinių tradicijų puoselėtojai, turintys neblėstantį patriotiškumo jausmą plėvesuojant trispalvėms ir vyčio vėliavoms“.
Šis sportinis renginys – tai ne vienintelis būdas parodyti vienybę, tautos siekį tobulėti visur ir visada bei norą tapti pripažintiems. JAV lietuvių laikraštis „Amerikos lietuvis“ skelbia, jog kasmet Amerikoje vyksta lietuvių tinklinio lygos (ALTA) ir Čikagos lietuvių krepšinio lygos (ČLKL) organizuojami čempionatai, kuriuose tautiečiai, susibūrę komandomis, turi galimybę pasirodyti ir tarptautinėse arenose. Vien Čikagoje yra 12 krepšinio, 8 tinklinio ir 3 futbolo lietuvių komandos, apie ką 1918-aisiais buvo galima tik pasvajoti.
Vis dėlto užsienio lietuvių vienybę, tradicijų išlaikymą ypač puoselėja kultūrinė veikla, kaip antai, „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ projektas. Vien „Facebook“ puslapyje turi daugiau nei 3000 sekėjų, o „Youtube“ kanale – 1100 giedojančių dalyvių vaizdo įrašų nuo Jamaikos iki Paryžiaus miesto lietuvių bendruomenių. Tai vienas iš nedaugelio renginių, prasidedantis liepos mėnesį Lietuvoje ir besitęsiantis visame pasaulyje.
Be to, užsienio lietuvių bendruomenės siekia atgaivinti senąsias tradicijas, kaip antai, Atvelykio šventės minėjimas drauge su Lietuvos Respublikos Prezidente. Balandžio 4-ąją, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įvykusioje šventėje (ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų ir dar vadinama Velykėlėmis) buvo prisimintos lietuviškos tradicijos: ridenti margučiai, parodytas vaikų spektaklis lietuvių kalba.
Vis dėlto užsienio lietuvių bendruomenėms svarbiausia puoselėti lietuvybę. Akivaizdu, jog praėjus visam amžiui emigrantai to siekia ne tik valstybinių švenčių minėjimo metu, bet ir inicijuodami naujus projektus bei renginius, kurių sporto bei kultūrinėse srityse tik daugėja.
