Redakcijos žodis

Nuo pat seniausių laikų teritorijos buvo atskiriamos: punktyrine linija žemėlapyje, į žemę įkaltais kuolais, užtraukta spygliuota viela, pastatyta tvora ar siena. Dalis išmūrytų ar plytomis pastatytų sienų netgi tapo žymiomis – Didžioji kinų siena, Raudų siena, Berlyno siena. Tiesa, vienos buvo nugriautos, o kitos lyg šimtamečiai medžiai toliau tebestovi.

Nors pasaulis tampa vis laisvesnis ir atviresnis, fizinių sienų, skiriančių tautas ir teritorijas, nemažėja. Priešingai, jų atsiranda vis daugiau – nuo 1945-ųjų iki 2011 metų skaičius tik augo.

Mes, Vilniaus universiteto Analitinės žurnalistikos magistrantūros studentai, kviečiame į sienų temą pažvelgti plačiau. Juk sienos gali būti ne tik fizinės ir ranka paliečiamos, bet ir nematomos, neapčiuopiamos. Viena abiems požiūriams būdinga savybė visgi išlieka – sienos visada atskiria. Pavyzdžiui, neįgaliuosius. Ar iš tikrųjų negalią turintys yra kitokie? O gal tai netinkamos integracijos pasėkmė? Apie tai straipsnyje „Neįgaliųjų socialinės integracijos kelias dar duobėtas“.

Akivaizdu, kad mokykla yra pastatas, kuriam reikalingos fizinės sienos. Nepaisant to, pastaruoju metu vis dažniau girdimas „mokyklos be sienų“ apibrėžimas. Paeiliui kviečiame skaityti trijų dalių ciklą apie mokyklose ir švietimo srityje vykstančius pokyčius.

Be fizinių sienų neapsieina joks biuras. Lietuvoje pradėjus augti laisvai samdomų darbuotojų skaičiui, atsirado bendradarbystės centrais pramintų atvirų erdvių poreikis. Apie šių darbo vietų pliusus ir minusus plačiau skaitykite straipsnyje „Laisvai samdomų darbuotojų kelias: dirbti namuose ar bendradarbiauti?“.

Išeikime iš pastato vidaus į lauką. Ar kada susimąstėte, koks yra Vilniaus miestas, ir kokias prasmes talpina atviro miesto sąvoka? Jei dar ne, tuomet paskaitykite keturių aktyvių miestiečių pasvarstymus, kurie padės rasti atsakymus į abu klausimus. Apie tai tekste „Miesto kūrėjai apie Vilnių be sienų“.

Miesto temą tęsia tekstas apie meną, kurio drobe tampa gatvių sienos. Galbūt  perskaitę straipsnį „Kai miesto sienos prabyla“ susidarysite kitokią nuomonę apie dailininkus, piešiančius gatvėse, o pastebėję purškiamais dažais paženklintą sieną, atkreipsite dėmesį ir mėginsite suprasti piešinio prasmę.

Leidinyje yra dvi temos, susijusios su politika. Pirmoji nukelia į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį, kur kyla nauja atominė elektrinė. Ne vienerius metus besitęsianti istorija atrodo sudėtinga ir neaiški, o ekspertų komentarai nedžiugina. Kviečiame susipažinti su situacija nuo pat projekto pradžių iki šiandienos straipsnyje, turinčiame komentaro bruožų „Baltarusijos AE statybos: melas, išsisukinėjimai ir neskaidrumas“.

Visai neseniai įvyko „Eurovizijos“ dainų konkursas. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris apie šį kiekvieną pavasarį siaučiantį virusą nebūtų girdėjęs. Ar „Eurovizija“ yra tik beprasmis popmuzikos šou ar kur kas daugiau? Skaitykite komentare „Politika, kuriama mūsų pačių“.

Redaktorė Auksė Podolskytė

Redakcija

Redaktorė

Auksė Podolskytė

Kalbos redaktorė

Kristina Kurilaitė

Žurnalistai

Indrė Daukšaitė

Vida Kuzmickaitė

Justina Steiblytė

Lina Stonkutė

Augustinas Šulija