Ar pabėgėlių krizė sustiprins ultradešiniųjų partijų pozicijas?

Vokietijoje beveik kasdien įvyksta mitingas prieš pabėgėlių priėmimą. Slovakija, Vengrija, Čekija bei Lenkija aršiausiai priešinasi migrantų kvotoms. Baimindamiesi dėl galimų teroristinių išpuolių, keli Prancūzijos merai sutiko į savo miestus priimti tik išpažįstančius krikščionybę pabėgėlius. O Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas sako netoleruosiantis, kad globalios problemos būtų sprendžiamos nacionalizmu.

Ultradešinės partijos rengia protestus prieš pabėgėlius. SCANPIX nuotrauka.Ultradešinės partijos rengia protestus prieš pabėgėlius. SCANPIX nuotrauka.

Todėl iškyla klausimas, ar pabėgėlių krizė nepaskatins Europos Sąjungai (ES) nepalankių ultradešiniųjų partijų populiarumo didėjimo, ir ar apskritai nesuformuos naujos euroskepticizmo bangos?

2015 metais „Economist Intelligence Unit“ atliko tyrimą, kurio metu buvo stebėti visi politinės valios pokyčiai ES šalyse. Šis tyrimas parodė, kad Vakarų Europoje politinės nuotaikos nėra palankios nei demokratijai, nei ES raidai. Jungtinėje Karalystėje (JK), Danijoje, Suomijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse vyrauja aukšti ultradešinių partijų reitingai. Tokios partijos pasisako už sienų tvirtinimą, griežtą imigrantų kontrolę bei garsiai kritikuoja Briuselio vienvaldystę. Tokias partijas priimta laikyti euroskeptiškomis.

Migracijos ir euroskepticizmo ryšys

Euroskepticizmas – tai politinis judėjimas, prieštaraujantis tolimesnei Europos integracijai arba iš viso ES egzistavimui. JK rinkimus į EP laimėjo „UK Independence Party“ (UKIP), kurios lyderis Nigelas Farage‘as pasisako už sienų kontrolės sugrąžinimą, taip apribojant imigraciją.

Prancūzijoje – „Front National“. Šios partijos lyderė Marine Le Pen ne kartą kartojo, kad dabartinė Europa „sukurta remiantis pražūtinga globalizacijos sistema“, ir kad „šią sistemą reikia sunaikinti bei sukurti laisvą Europą, kurioje valstybės būtų iš tikrųjų suverenios“. Panašios partijos EP gavo nemažai vietų.

Protestas prieš pabėgėlius Drezdene. Užrašas ant transparanto „Prieglobsčiui – stop“ . SCANPIX nuotrauka.
Protestas prieš pabėgėlius Dresdene. Užrašas ant transparanto „Prieglobsčiui – stop“ . SCANPIX nuotrauka.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) kanclerio, politikos apžvalgininko doc. dr. Sauliaus Spurgos, pastarieji Europos Parlamento rinkimai parodė, kad tam tikros kraštutinės partijos pelno rinkėjų pasitikėjimą, nors jis kol kas, bendrai paėmus, nėra didelis. Pašnekovo nuomone, kai kuriose šalyse euroskepticizmo ir migracijos ryšys yra labiau menamas, nei realus.

„Graikija ir Italija, jei nebūtų ES narėmis, turėtų pačios vienos spręsti pabėgėlių krizę, tad ES joms kaip ir išsigelbėjimas (tik galime klausti, kiek veiksmingas). Vokietijoje matome priešingą procesą: visuotinė parama ir užuojauta pabėgėliams pritildė antiimigracines partijas ir grupuotes. JK turi išimtį ir nedalyvauja ES migracijos politikoje, bet turi įdomią patirtį kovodama su antiimigracinėmis partijomis, visų pirma UKIP“, – aiškino politologas.

Gali paveikti tik tam tikras šalis

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo dr. Mažvydo Jastramskio, reikėtų kelti klausimą, ar pabėgėlių krizė nepaskatins naujų radikalių partijų atsiradimo šalyse, kuriose jos buvo labai menkos. „Kadangi radikalios partijos dažniausiai būna priešiškos imigracijai, pabėgėlių krizės įvykiai jiems gali būti palankūs“, – sakė politologas.

Po rinkimų į Europos Parlamentą buvo kalbėta, kad ultradešinių partijų reitingai pakils, tačiau, nors jos ir sugebėjo suformuoti frakciją, kol kas ji yra nelabai reikšminga. Anot dr. M. Jastramskio, tokios partijos nėra homogeniškos ir organizaciniu požiūriu linkusios išsiskaidyti. „Pabėgėlių krizė stipriai ultradešinių partijų populiarumo nepadidins, tačiau tai gali būti papildomas veiksnys, padėsiantis tokioms partijoms šalyse, kuriose jos yra silpnos“, – aiškino M. Jastramskis.

Jo nuomonei pritarė ir doc. dr. S. Spurga. Jo teigimu, kol kas vis dėlto neaišku, ar migrantų krizė sukels euroskepticizmo bangą. „Daugiausia sūkurių migrantai kol kas kelia Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Čia lieka neaišku, ar tai (netiesiogiai) suformuos euroskepticizmo bangą, ir kiek euroskepticizmo šios valstybės galės sau leisti. Neaišku, ir kiek migrantų bus perkelta į šias valstybes, o gal migrantai išvis nenorės į jas vykti“, – reziumavo doc. dr. S. Spurga.

Patalpinta: Naujienos, Pasaulyje