Vilniaus Mažajam teatrui – 25-eri
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo datą, įprasta atsigręžti į praeitį: kas pasikeitė, ką atrado ir prarado valstybė per neilgą laisvės laikotarpį. Šie metai – jubiliejiniai, tokios sukaktys ne tik sukelia patriotinius jausmus, bet ir kviečia prisiminti, kas gimė ir atsirado kartu su Nepriklausomybe.
Jubiliejinio spektaklio „Minetis“ trupė ir režisierius Rimas Tuminas. D. Matvejevo nuotr. 1990-ųjų gruodžio 23 d. į Lietuvos teatro sceną žengė režisierius Rimas Tuminas su Antono Čechovo „Vyšnių sodu“. Tai nebuvo pirmasis režisieriaus ir jo aktorių trupės pasirodymas, tačiau tai buvo pirmoji oficiali, prieš keletą mėnesių įkurto Vilniaus Mažojo teatro premjera. „Jūs dar niekada nematėte tokio žydinčio Vyšnių sodo“, – anglų laikraščiui „Derby Evening Telegraph“ rašė Geoffas Hammertonas apie spektaklį. Nuo Nacionalinio akademinio dramos teatro atsiskyrę, teatro kulisuose vadinti „mažiukais“, R. Tuminas su komanda pramynė dar vieną kultūros taką – įkūrė Mažąjį teatrą, kurio reikšmei per 25-erius metus Lietuvos kultūrai apibūdinti vartotume visai kitą būdvardį.
„Jaunystė buvo labai atkakli, labai valinga, labai ištikima, romantiška – kaip ir dera“, – Bernardinų TV apie teatro pradžią pasakojo R. Tuminas. Jo žodžius patvirtina faktas, jog iki 2005-ųjų teatras savo patalpų neturėjo. Pasak režisieriaus, tuometinis teatras įprato prie čigoniško gyvenimo, o jo kūrėjai jautėsi laisvi ir laimingi. Veržlumas, laisvumas R. Tuminui ir jo aktorių trupei atnešė sėkmę, teatrą pamilo žiūrovai. „Tumino teatras“ – jau seniai tapęs Mažojo teatro pavadinimo sinonimu.
Su pirmaja R. Tumino trupe į sceną žengė aktoriai Eglė Gabrėnaitė, Mindaugas Capas, Andrius Žebrauskas, Mykolas Smagurauskas, Sigitas Račkys, Jonas Braškys, Rimantas Bagdzevičius, Vytautas Šapranauskas, Jūratė Brogaitė, Inga Burneikaitė, Audris Mečislovas Chadaravičius, Eglė Čekuolytė, Arvydas Dapšys, Larisa Kalpokaitė, Arnas Rosenas, Almantas Šinkūnas. Muziką spektakliams kūrė kompozitorius Faustas Latėnas. „Man patinka dirbti su Tuminu, jis yra mano guru“, – „Menų faktūrai“ sakė šviesios atminties aktorius V. Šapranauskas. Nuo 1981 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstęs R. Tuminas studentus „augindavosi“ savajam teatrui. Nenuostabu, jog tokiu pačiu metodu mokyti, tokias pačias teatrines vertybes perėmę aktoriai garantavo teatro vieningumą.
2004-aisiais R. Tuminas su buvusiais savo studentais pristato „Madagaskarą“ – spektaklį, kurio dėka Mažasis teatras tarsi atgimsta, o savo talentą atskleidžia dramaturgas Marius Ivaškevičius bei aktoriai Mantas Vaitiekūnas, Gintarė Latvėnaitė, Valda Bičkutė, Vytautas Rumšas, Ramūnas Cicėnas ir kiti. 2007 metais iš Mažojo teatro į Rusijos akademinį J. Vachtangovo teatrą pasitraukęs R. Tuminas 2010-aisiais grįžta ir pastato spektaklį „Mistras“, pagal M. Ivaškevičiaus pjesę.
Mažajam teatrui taip pat spektaklius režisuoja Artūras Areima, Kirilas Glušajevas, Evaldas Jaras, Vilius Malinauskas, Gabrielė Tuminaitė ir kiti, tačiau pasak aktoriaus Manto Vaitiekūno, žiūrovai laukia R. Tumino spektaklių, jo kūrybinės manieros, režisūrinių sprendimų. 25-mečio sukakčiai paminėti po penkerių metų pertraukos Mažajame teatre R. Tuminas su ilgamečiais kūrybiniais bendražygiais – kompozitoriumi F. Latėnu, scenografu A. Jacovskiu, aktoriais A. Dapšiu, I. Burneikaite, E. Gabrėnaite bei kitais – pristatė spektaklį pagal Thomo Bernhardo pjesę „Minetis“. Tai režisieriaus penkioliktasis spektaklis Mažajame teatre – per visą laikotarpį jis užtikrino originalaus, jaunatviško ir besikeičiančio teatro įvaizdį.
Vilniaus Mažasis teatras ne tik užaugino, bet ir atvėrė kelią į sceną talentingiems artistams, scenografams, kompozitoriams, dailininkams, režisieriams. Žiūrovai išvydo įstabius, netgi legendiniais tapusius, spektaklius. Taigi ketvirtį šimtmečio gyvuojančio teatro indėlis į Lietuvos kultūrą – ypatingas, to neįmanoma nuginčyti.
