Turgaus melomanija
Nuo pralėkusio troleibuso atsiplėšęs vėjas atveria geležinius vartus ir per naktį nespėjęs užmigti slenkstis vėl apžiūri tūkstančius batų. Aukščiau slenksčio prikalta skelbimų lenta, prisisunkusi lietaus ir snaigių, pradeda garuoti. Jos garai pakyla aukščiau nei baltai raudonų kaminų dūmai ir nutapo Vilnių sava spalva.
Nuo lentos batai pasuka prekystalio, nukrauto daržovėmis, link. Morkos, burokėliai, bulvės, kopūstai, pomidorai, svogūnai užgniaužia kvapą, aptemdo akis bei protą ir prieš kelias minutes vėjo nupūstas maišelis jau sveria daugiau nei batų savininkas.
Pasišokinėdami, mindydami siaurą taką, batai prasuka pro močiutę su žibutėmis, griebia ją už parankės ir šoka valsą, kol patefonas užstringa ir jie, kartu su viniline plokštele, nustoja suktis. Prieš valsą batai buvo du, o po šokių – vienas dingo nerandu! Bet ponia su karoliais pasiūlo odinį, lakuotą, spindintį batuką! Ir dabar, kiek pasikeitusius batus apuosto iš po prekystalio pabėgęs šunelis, apie kurį ratus sukdama geltona papūgėlė nesustodama kartoja: Pirk mašiną!
Guminis odinio bato padas paliečia greičio pedalą, mašina pravažiuoja pro vėjo atlapotus geležinius vartus ir papypsena raudonplaukiui vyrui su pergamentu.
Turgaus slenkstis gali lengviau atsikvėpti – viena batų pora bus mažiau.
VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro studijų programos II kurso studentai kviečia ir Tave, mielas skaitytojau, kartu pasivaikščioti po sukurtą turgų ir pamėginti atrasti savąją turgaus melomaniją.