Šią Salomėjos Nėries eilėraščio eilutę žino kiekvienas lietuvis, bet Žagarės miestelio gyventojams ji yra tapusi tarsi gyvenimo šūkiu. Juk būtent ši vietovė neatsiejama nuo saldžiųjų vyšnių, kurių derliaus nuėmimo proga yra rengiamas kasmetinis festivalis. Na, o šiemet, panašu, kad linksmybės dar labiau įsisiūbuos! Nes žagariečiams suteikta garbė perimti Lietuvos kultūros sostinės titulą. Tačiau ar žinome, kaip šis mažas Žemaitijos miestelis sugebėjo tiek daug pasiekti ir nuo ko visa tai prasidėjo?

Tas žagariečių verslumas…

Miesto ištakos siekia XIII amžių, kai dar visai nedidelėje gyvenvietėje pradėjo veikti turgūs. Žagariečiai jau tada turėjo neeilinį gebėjimą atsidurti dėmesio centre, todėl greitai šis prekybos „taškas“ tapo toks garsus, jog apsipirkti atvykdavo ne tik apylinkių gyventojai, bet ir miestelėnai iš tolimesnių Lietuvos bei Latvijos kampelių.

Įdomiausia, kad už įvažiavimą į turgų susimokėti reikėjo keliais lauko rieduliais, iš kurių vėliau buvo grindžiamos miestelio gatvės. Šis mokestis Žagarės gyventojams labai pasitarnavo, nes šitaip sutvirtintais keliais dar ilgus metus važinėjo vežimai, kupini žagarvyšnių.

Apie išskirtinį šių uogų derlių žinojo visa Lietuva ir net kaimyninės šalys. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad XX a. pr. Sankt Peterburgo turguje buvo tik žagarvyšnėms skirtas paviljonas, o Rygos alkoholinių gėrimų fabrikas iš šių uogų gamino saldų likerį. Pasakojama, kad Žagarės vyšnių išskirtinį skonį labai mėgo ir žymus rusų poetas Sergejus Jeseninas, kuris jomis pasilepindavo tik svarbiomis progomis.

Vyšnių istorija

Paklausite, o kodėl tik Žagarės apylinkių vyšnios buvo pamėgtos? Ne, kaltas tikrai ne fenomenalus žagariškių talentas sodininkystei, ir tai tikrai ne ypatingos vaismedžių priežiūros rezultatas.

Pirmosios itališkų žemaūgių vyšnaičių sėklos į Šiaurės Lietuvą atkeliavo visiškai atsitiktinai. Turtingi Latvijos pasienio dvarininkai Livenai iš Pietų Europos atsigabeno šių uogų ir beskanaudami prispjaudė kauliukų. Neilgai trukus, pamiškėje išdygo medeliai, kurie savo ryškiu uogų raudoniu patraukė Žagarės ūkininkų dėmesį. Šie juos iškasė ir pasisodino savo sodybų kiemuose. Tačiau ir čia daug dėmesio jiems skiriama nebuvo, kol nesubrendo pirmieji derliai. Žemaūgių medelių anksti sunokstantys vaisiai išsiskyrė ypatingu skoniu. Jų švelnus, kiek skystokas minkštimas ir mažas kauliukas labai greitai susižėrė viso miestelio simpatijas. Deja, šios savybės ne taip ryškiai atsiskleisdavo sodinukus perkėlus į kitus Lietuvos miestus. Vėliau mokslininkai nustatė, kad tai priklauso nuo žemės, kurioje vyšnių medžiai auga. Žagarės apylinkių dirvožemis yra labai kalkingas, nes čia arti paviršiaus glūdi dideli natūralaus karbonatinio mineralo – dolomito klodai. O vaismedžiams augti ir bręsti tokia aplinka yra pati tinkamiausia.

Lemtingi atsitiktinumai

Taigi, žagarvyšnių atsiradimo bei sėkmės paslaptis yra palankios gamtinės-geografinės sąlygos ir vienas lemtingas atsitiktinumas. Regis, atsitiktinumai šiam miesteliui pasitarnaudavo dažnai. Taip atsitiko ir prieš 12 metų, kai į Žagarę užklydo jauna britė Sara Rabagliati. Išgirdusi, koks šis kraštas unikalus tiek savo gamta, tiek istorija bei kultūra, mergina nusprendė apie tai pasauliui papasakoti surengus miestą reprezentuojantį festivalį. Bendruomenė šią idėją labai palaikė ir jau po poros metų, liepos 23 dieną miesto gatvėse dirbo vyšnių uogienės virėjai, amatininkai bei pasirodė įvairūs menininkų kolektyvai.

Pirmasis festivalis sulaukė apie 4000 dalyvių, todėl nutarta šią tradiciją tęsti toliau. Šventės organizatoriai – Žagarės regioninio parko direkcija, kasmet įdeda labai daug laiko, energijos ir meilės, kad aukšto meninio lygio renginiai džiugintų įvairiausio amžiaus tautiečius bei svečius iš užsienio. Šio festivalio pavyzdys įrodo, kad net ir mažas, vos 1600 gyventojų turintis, miestelis gali pritraukti būrio žmonių dėmesį; nedidelės bendruomenės lygiai taip pat, kaip ir didmiesčių gyventojai visada turi galimybę savo krašto istorijoje ar gamtinėje aplinkoje rasti unikalių akcentų, kuriuos verta pristatyti Lietuvai bei visai Europai.

Į Lietuvos kultūros aukštumas!

Jau dešimtmetį trunkanti festivalio sėkmė padrąsino Žagarę siekti dar aukštesnių tikslų. Miestelyje jau yra įsteigtas Žagarės urbanistinis draustinis, tačiau ir toliau sėkmingai įgyvendinami aplinkos priežiūros projektai: naujam gyvenimui atgimė autentiška Žagarės dvaro sodyba su parku bei miesto aikšte, rekreacinė zona prie Žvelgaičio piliakalnio ir ozo.

Šios erdvės atvėrė dar daugiau galimybių rengti kultūrinius bei pramoginius renginius, todėl Žagarė ryžosi kitam labai svarbiam žingsniui – tapti Lietuvos kultūros sostine 2015.

Pasak vietos regioninio parko direktoriaus ir pagrindinio šio projekto kuratoriaus Mindaugo Balčiūno, nors tai didžiulė atsakomybė bei sunkus darbas, tačiau kartu puiki galimybė garsinti savo kraštą. O kaip žinome iš istorijos konteksto, žagariečiai jau nuo seniausių laikų yra linkę tikslingai išnaudoti panašias progas.

Taigi, 2015 metais Lietuvos kultūros sostinės projektas apims ne tik vietos bendruomenės, bet ir visos Europos kultūros erdvę. Renginių kulminacija taps garsusis Žagarės vyšnių derliaus „nuėmimas“ festivalyje, tačiau ne mažesnio susidomėjimo tikimasi sulaukti ir kitų renginių: Šiaulių apskrities neįgaliųjų fiestos, teatrų festivalio, Kleckų šventės ir Baltų vienybės dienos metu.

Kultūros sostinėje taip pat bus organizuojamas ir 27 Europos valstybių miestelių chartijos susitikimas, kuriame dalyvaus po 10 atstovų iš kiekvienos šalies.

Kad Žagarė su visomis jai tekusiomis užduotimis susitvarkys puikiai, organizatoriai net neabejoja, nes šis miestas sugeba, regis, ir neįmanomus dalykus paversti įmanomais. Juk užteko vos vieno uogų sodinuko, kad iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti gyvenvietė taptų unikaliu „vyšnių pramonės“ centru. Ir vienos genialios idėjos, kad kasmet tūkstančiai žmonių vis iš naujo sužinotų apie svetingą, darbštų ir savo kultūra turtingą Šiaurės Lietuvos kraštą.

Pasak regioninio parko direktoriaus, Žagarė siekia visai šaliai parodyti, kad čia galima rasti kur kas daugiau nei tik žavingą gamtą bei šimtmečius saugotą istorinį paveldą. Akivaizdu, kad šiam kietam Lietuvos „kauliukui“ tai daryti sekasi labai gerai. Tikėkimės, kad jo pavyzdžiu paseks ir kiti regiono miesteliai, kurie nepabijos veikti bei pasidalinti su pasauliu savo išskirtinumu.

Svarbiausi Žagarės – Lietuvos kultūros sotinės renginiai Liepa 1 d. Konferencija „Žagarė Lietuvos urbanistiniame ir architektūriniame kontekste“ 9-12 d. Žagarės vyšnių festivalis   Rugpjūtis 07 31 d.- 08 2 d. Europos kaimiškų bendruomenių chartijų didysis susitikimas 7 d. Šiaulių krašto neįgaliųjų klubų sporto šventė „Žagarės olimpiada“   Rugsėjis 5 d. Kleckų šventė 9 d. Sakralinės muzikos šventė Tėvo Stanislavo atminimui „Sudėsiu tavo paveikslą, Tėve“ 9-11 d. Žydų dienos 15 d. Literatūriniai skaitiniai rašytojo Mariaus Katiliškio atminimui „Mes ir vėl susitikome, auksiniai mano dienų debesys“ 17 d. Respublikinis vaikų globos namų floristinių kilimų konkursas „Tau, Žagare“   Spalis 10 d. Konferencija Žagarės krašto šviesuoliai 10 d. Etnografinių regionų bendruomenių susibūrimo vakaras „Rudens lopšyj draugystė supasi“ 10 d. Fejerverkų šou „Žagarės fejerija“ 30 d. Literatūrinė muzikinė kompozicija „Pasivaikščiokim vėlinių sodais“   Lapkritis 6 d. Žagarės krašto tautodailininkų darbų parodos pristatymas 13 d. Joniškio krašto šventviečių tyrimų pristatymas 28 d. Regionų mėgėjų teatrų šventė „Vaidintuvė 2015“   Gruodis 3 d. Respublikinė neįgaliųjų klubų šventė „Tu ne vienas esi“ 5 d. Edukacinis užsiėmimas „Atrask savo angelą“ 5 d. Literatūrinė muzikinė kompozicija „Likimo angelui kuprotam“ 12 d. „Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė“ uždarymas 24 d. Žagarės miesto Vilties angelo įžiebimas 24 d. Kalėdų nakties spektaklis – pasaka „Kalėdų sniege rožės pražysta“

Kitas straipsnis | Grįžti į pradžią

Susiję