Šeimų duetai panevėžiečių rinkimuose nesužavėjo
Praūžusiuose Panevėžio savivaldybės Tarybos rinkimuose kandidatų sąraše mirguliavo vyrų ir žmonų, seserų ir brolių, tėvų ir dukterų pavardės. Artimi vienas kitam žmonės, bandantys užimti aukštas valdžios pozicijas, pakurstė diskusiją tarp miesto gyventojų: ar tai itin savo partijos ideologiją įsiskiepiję ir pasišventę tarnauti visuomenei žmonės, ar tiesiog taip bandantys politiką pasukti sau naudinga linkme. O galbūt tai tik buvo būdas užpildyti partijų sąrašus..?
Panevėžyje populiari politikė Gema Umbrasienė taryboje dirbs be savo vyro. Asmeninio archyvo nuotr. Pasisekė tik vienam duetui
Į šių metų Panevėžio savivaldybę iš viso pretendavo 9 šeimyniniai duetai. „Tvarkos ir teisingumo“ partija siūlė panevėžiečiams net du (vyras su žmona Gintautas ir Daiva Urbeliai ir tėvas Gendrius Jakubėnas su dukra Simona Jakubėnaite), tačiau šių metų Taryboje neišvysime nė vieno „tvarkiečio“ atstovo.
Tokių duetų taip pat buvo ir Darbo partijos (vyras Petras Narkevičius su žmona Danute Narkevičiene), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (mama Dalia Meškauskienė su sūnumi Žygimantu Meškausku), Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio (broliai Audrius ir Ramūnas Masilioniai) kandidatų sąrašuose, o štai Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Romualdas Kiseliūnas kartu vedėsi ne tik sutuoktinę Ramutę, bet ir dukrą Ingridą. Šios partijos sąraše taip pat drauge žengė vyras su žmona Virginija ir Juozas Pikalavičiai.
Vis dėlto nė viena iš minėtų šeimų visuomenė nepasikliovė. Sėkmė nusišypsojo tik vienai Gemai Umbrasienei, kuri į valdžią kartu ji taikėsi su savo vyru atstovaudami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Šią partiją, tarp kitko, atstovavo ir dar vienas duetas – Egidijus Pribušauskas su sūnumi Hermanu.
Nemato nieko blogo
Pati G. Umbrasienė nesistebi, kodėl partijoms atstovauja šeimos nariai, kurių politinės pažiūros ir aktyvumas yra panašūs. „Manau, kad jie pirmiausiai yra piliečiai su savo patyrimu, veiklomis ir nuostatomis“, – teigia politikė ir priduria, jog puikus pavyzdys yra jau šiuo metu Panevėžio miesto Taryboje dirbantys socialdemokratai: mama Regina Eitmonė su sūnumi Martinu Brazausku.
Norėdama parodyti, jog į valdžią tokie duetai eina ne siekdami naudos sau, ji pateikia pavyzdį, kuomet socialdemokratas Rimantas Petukauskas, nors ir buvo išrinktas į Tarybą kartu su savo žmona, atsisakė vietos savivaldybėje ir pasirinko direktoriaus postą UAB „Panevėžio autobusų parkas“ įmonėje. G. Umbrasiene tvirtai įsitikinusi, jog žmonės pirmiausia vertina programas, partijas ir jų lyderius, o ne šeimynius ryšius. „Atkreipiu dėmesį, jog mano vyras sąraše buvo įrašytas paskutiniuoju, siekiant išvengti bet kokių spekuliacijų. Rinkėjai iš 33 vietos jį pakėlė į šeštąją“, – vardijo kandidatė. Pasak jos, šeimos nariai, turintys savo kelią ir žinomi visuomenei, gali turėti savo rinkėjų palaikymą.
„Kai partija turi mažai narių, tuomet jos kandidatais rinkimuose neretai tampa ir šeimos nariai. Tai galioja ir vietos valdžioje, ir nacionaliniu mastu“, – teigia politologas Algis Krupavičius.
Ėjimas šeimomis – ne iš gero gyvenimo
Tačiau ar tikrai galime garantuoti, jog tokie duetai neina į valdžią tam, kad politiką paverstu verslu ar tiesiog užpildytų skystokus partijų sąrašus? Pasak profesoriaus politologo Algio Krupavičiaus, vienas svarbiausių veiksnių vaikams ar vaikaičiams eiti į politiką yra tėvų ar kitų giminaičių pavyzdys ir socializacija politikai angažuotose šeimose. Taip pat jis pamini egzistuojantį nepotizmą politinėse partijose. „Kai partija turi mažai narių, tuomet jos kandidatais rinkimuose neretai tampa ir šeimos nariai. Tai galioja ir vietos valdžioje, ir nacionaliniu mastu“,- tvirtina pašnekovas. Jis pabrėžia, jog svarbų vaidmenį čia atlieka rinkėjų verdiktas. Jie esą turėtų aiškiai matyti, kada vienas ar kitas politikas yra proteguojamas per šeimynius ryšius, todėl rinkėjai turi teisę rinktis: toleruoti tai ar ne. „Demokratiškų partijų šalininkai nepotizmo dažniausiai netoleruoja, o labiau hierarchinių ar vieno lyderio partijų rėmėjai su juo linkę dažniau sutikti“, – teigia A. Krupavičius.
Vis dėlto politologas Lauras Bielinis pastebi, jog šeimos klanų formavimosi techniką nulemia sistemos pobūdis, o ne jo atsiradimo galimybės. Jis tvirtina, jog ne visais atvejais šeimos klanai pateisinami. „Jaunesnioji karta rengiama valdžiai palaipsniui, žengia į valdžią įsisavindama visus lygmenis. Jei jaunesnioji karta stumiama vertikaliai į viršų, apeinant kolegas, tai sukuria įtampas bei konfliktus politinėje terpėje“, – sako politologas. Tiek A. Krupavičius, tiek L. Bielinis įsitikinę, jog ėjimas į politiką dėl asmeninių interesų nėra vertinamas teigiamai ir visuomenėje, ir politikoje, o pustuščiai partijų sąrašai suteikia galimybę pasireikšti ir šeimyniams duetams.
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai atskleidė, jog vis dėlto čia dar nėra įsitvirtinęs nė vienas šeimos klanas. Miesto gyventojai pasirinko patikimus, jau gerai žinomus politikus, taip palikdami šeimyninę politiką už Tarybos durų.
