Rinkimų išvakarėse griebėsi juodųjų technologijų metodo
Kovo mėnesį vykusiuose tiesioginių Vilniaus mero rinkimų antrojo turo metu nevengta ir juodąsias technologijas primenančių rinkimų agitacijos formų. Buvo paskleista žinia, kad nuo Vilniaus mero A. Zuoko pabėgo žmona.
Neaišku, kieno rinkiminės kampanijos dalis buvo sukurptos istorijos apie A. Zuoko žmonos pabėgimą ir dingimą. Šarūno Mažeikos nuotrauka. Antrojo rinkimų turo išvakarėse naujienų portalas DELFI gavo anoniminį laišką, kuriame buvo teigiama, kad „Kovo 13 d. penktadieni buvo policija gavo pranesima, kad dingo Arturo Zuoko zmona Agne Zuokiene. Buvo sutelktos gausios policijos pajegos jos paieskai. Tyrimo metu paaiskejo, kad mero zmona pabego i uzsieni. Pabegimo priezastis neaiski. Turimais duomenimis ji isskrido i Turkija.“ (kalba netaisyta)
Šią informaciją paneigė ir policija, ir politikai, tačiau rinkimų dieną (kovo 15d.) buvo gautas dar vienas laiškas. Teigta, kad A. Zuoko žmona neva pabėgo: „zZuoko zmona iskrido is Vilniaus i Stambula, velai vakare jos pedsakas oro uoste ieskojo policija, tikrino ar buvo ji tarp patikra praejusiu zmoniu ir ziurejo vaizdo irasus.“ (kalba netaisyta).
Iki šiol visuose rinkimuose A. Zuokas pasirodydavo kartu su visa šeima, tačiau šį kartą jį lydėjo tik dukros. Turint omeny, kad mero šeima visuomet demonstruoja solidarumą, toks reiškinys pasirodė ne tik neįprastas, bet ir įtartinas. Visgi, politikų teigimu, A. Zuoko žmona balsavo iš anksto, su Prezidente.
Iki šiol visuose rinkimuose A. Zuokas pasirodydavo kartu su visa šeima, tačiau šį kartą jį lydėjo tik dukros.
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras ir A. Zuoko bendražygis Gintautas Babravičius neslepia, kad tokį anoniminį akibrokštą išties galima priskirti juodosioms technologijoms. Tačiau paklaustas, ar šių laiškų autoriai galėjo būti R. Šimašiaus šalininkai, konkretaus atsakymo nepateikė: „Šiuo atveju būtų labai spekuliatyvu sukonstruoti tokią sąmokslo teoriją“, – teigė jis.
Pasak G. Babravičiaus, per masinės žiniasklaidos priemones rinkimų išvakarėse nuvilnijusi A. Zuoko žmonos tariamo pabėgimo istorija neabejotinai galėjo vienaip ar kitaip paveikti rinkėjų nuomonę. „Kiekvienoje laisvoje šalyje žiniasklaida kovoja dėl savo žiūrovų ir skaitytojų, todėl bet kokia sensacija galiausiai dominuoja. Komercinės įstaigos siekia dėmesio, nes dėmesys žiniasklaidai – jos pragyvenimo šaltinis. Visgi tai, kad ši informacija nebuvo paskelbta, įrodo mūsų žiniasklaidos brandumą“,- Universitetozurnalistas.lt sakė G. Babravičius.
Pasak DELFI žurnalisto ir politikos apžvalgininko Šarūno Černiausko, A. Zuoko žmonos tariama dingimo istorija galėjo būti konkurentų žaidimas siekiant sukelti sąmyšį žiniasklaidoje. Jo teigimu, rinkimų kampanija smarkiai pasikeitė po pirmojo rinkimų turo. „Iki pirmojo turo A. Zuoko vadovaujama taryba buvo įsitikinusi, kad užimamas postas ir populiarumas užtikrins jam pergalę mero rinkimuose. Tačiau pasibaigus pirmajam turui, pasirodė, kad visos agitacinės reklamos nedavė norimų rezultatų. Siekiant atmušti oponento rinkėjus, A. Zuoko partija pradėjo vykdyti aktyviąją agitaciją – mieste buvo viešai publikuotos prieš R. Šimašių nukreiptos reklamos, leidžiami analogiško turinio laikraščiai.“ – teigė Š. Černiauskas.
Taigi, nors agitaciniai veiksmai viešojoje erdvėje ir neslėpė oponentų priešiškumo vienas kitam, nėra įrodymų, jog anoniminiai laiškai – R. Šimašiaus šalininkų darbas. Telieka spėlioti, kiek tariamas A. Zuokienės pabėgimas, jei jis būtų buvęs paviešintas, būtų pakeitęs rinkimų rezultatus.
