Politinės partijos Kauno rajone jaunųjų politikų nelaukia?
Kauno rajonas kasmet patiki dalį valdžios jaunimui – naujai išrinktoje savivaldybės taryboje, kaip ir po 2011-ųjų rinkimų, bus 5 politikai jaunesni nei 35 m. Tarp jų – 4 patirties tarybos darbe dar neturintys politikai.
Anot Š. Šukevičiaus, tam, kad valdžia dirbtų kokybiškai, bent trečdalis balsų turėtų atitekti jaunimui Vienintelė naujojoje taryboje patirties savivaldoje jau turinti, bet vis dar jaunųjų politikų grupei priskiriama – socialdemokratė Evelina Valskytė. Likę 4 jaunimo atstovai naujoje Kauno rajono taryboje yra liberalai Gintautas Krilavičius, Asta Ulinskaitė, konservatorius Justinas Urbanavičius ir jauniausiasis – 30-metis socialdemokratas Šarūnas Šukevičius.
Pastarojo nuomone, būtų geriau, jei ši dalis būtų didesnė. „Geriausias derinys – jaunimas ir vyresni, patirties sukaupę žmonės. Trečdalis jaunimo, manau, būtų puiku“, – mano Š. Šukevičius.
Liberalaus jaunimo organizacijos atstovas Kaune Simonas Kairys mano, kad aktyvesnis jaunimo dalyvavimas politikoje būtinas. Pasak jo, šviežumas, naujumas ir kitoks mentalitetas – būtini dalykai šių dienų politikoje, o ji turi neišvengiamai keistis. „Politika pasikeis tada, kai joje padaugės mano kartos žmonių, nes mentalitetas – pagrindinis veiksnys, skatinantis pokyčius“, – teigė S. Kairys.
Lietuvos savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra maždaug 51-eri metai. Tai beveik ketveriais metais mažiau nei po 2011-ų metų rinkimų.
Kol kas politikoje daugiausia dalyvauja seni, žiniasklaidoje jau nuo seno šmėžuojantys vardai. Dalyvavimas savivaldybių tarybų rinkimuose, anot Š. Šukevičiaus, jaunimui nėra itin viliojantis. Politiko nuomone, tam įtakos daro žiniasklaida, kuri didžiausią dėmesį skiria Seimo ar Prezidentės veiklai, o apie savivaldybes informacijos skelbia kur kas mažiau. Jauniausias Kauno raj. tarybos narys Š. Šukevičius taip pat priduria, kad šiek tiek įbaugina net ir stojimo į partiją faktas. „Jaunimas priklausymą partijai traktuoja kaip kažkokį prisirišimą, įsipareigojimą. Žiniasklaida partijų atstovus dažnai vaizduoja kaip lobistus. Žodžiu, labai daug negatyvių asociacijų“, – samprotavo Š. Šukevičius.
Nedidelį jaunimo susidomėjimą politika byloja senesnių rinkimų statistika. 2012-ųjų Seimo rinkimuose 18-24 metų piliečiai balsuodami buvo patys neaktyviausi – vos 16 proc. šio amžiaus grupės rinkėjų atėjo balsuoti. Tokį pasyvumą galima būtų paaiškinti mažu domėjimusi politika. Remiantis pernai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkų atliktos „Lietuvos nacionalinės rinkiminės studijos 2012-2014“ duomenimis, tik 11,5 proc. šalies jaunuolių tvirtina, kad domisi politika.
Iniciatyvumo nestingantis jaunimas, trokštantis patekti į politiką, susiduria ir su įvairiais trikdžiais. Simonas Kairys akcentuoja partijos narių sąrašo prieš rinkimus sudarymo svarbą. Nepaisant to, kad net 4 iš 5 jaunųjų politikų, išrinktų į Kauno rajono tarybą, pagal šį reitingavimą pateko į pirmąjį sąrašų penketuką, aukščiausios pozicijos dažnai atitenka vyresnės kartos atstovams. „Partijos dažnai užsisklendusios viduje. Žiūri į kandidatų žinomumą, kuris leistų pasiekti garantuotus rezultatus be didesnės rizikos. Kartų kaita partijose nėra lengva. Visuomenė irgi dažnai renkasi vyresnį asmenį, o ne jaunuolį“, – kandidatų reitingavimo partijų sąrašuose ypatumus aiškino S. Kairys.
Pasak Š. Šukevičiaus, už jaunimą daugiausia balsuoja būtent bendraamžiai, kurie apie kandidatus gali pasidomėti internete, todėl numeris partijos sąraše jiems nėra itin svarbus. Reitingavimas didesnę įtaką daro vyresnio amžiaus žmonėms. „Pagyvenę žmonės neturi internetinės prieigos, kad susirastų detalesnės informacijos apie kandidatus, o atėję balsuoti mato tik vardus bei pavardes ir jokio žmogaus aprašymo“, – įsitikinęs Š. Šukevičius.
Kauno rajono savivaldybės tarybos narių amžiaus vidurkis išliko beveik toks pats kaip ir ankstesnės kadencijos metu. Vis dėlto, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, jaunimo dalis savivaldybių tarybose didėja. Lietuvos savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra maždaug 51-eri metai. Tai beveik ketveriais metais mažiau nei po 2011-ų metų rinkimų. „Tai labai pozityvu, tačiau apie galimas tendencijas, remiantis vienų rinkimų rezultatais, nespręsčiau“, – apie jaunųjų politikų ateities perspektyvas kalbėjo Simonas Kairys.
