Moterų rinkimuose Vilniuje – vis dar mažuma
Savivaldybių tarybų rinkimuose tarp kandidatų Lietuvos mastu šmėžavo kone vieni vyrai – moterų buvo vos ketvirtadalis. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad 1997-aisiais metais 78 proc. kandidatų buvo vyrai, o likusios – moterys. Šiais metais pokytis yra labai nežymus – 75 proc. – vyrų ir 25 proc. – moterų. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos koordinatorės Mintautės Jurkutės, tokį išsidėstymą lemia įsisenėjęs bei konservatyvus požiūris, tačiau bendras tendencijas ir pastebėjimus galėtų įžvelgti nebent sociologai.
Derybose dėl valdžios Vilniuje moterys nedalyvavo. Luko Balandžio („Žmonės“) nuotrauka. Pasak Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorės profesorės Dalios Leinartės, Europos Tarybos Rekomendacija 288 (2010) ragina šalis skatinti moterų kandidačių dalyvavimą vietinių tarybų rinkimuose ir prisidėti prie moterų kandidačių viešinimo. „Ši rekomendacija ir kiti tarptautiniai dokumentai, taip pat ir Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo, ragina įstatymais ar atskirais nutarimais nustatyti taip vadinamas laikinąsias specialiąsias priemones (kvotas) tam, kad būtų užtikrintas subalansuotas vyrų ir moterų dalyvavimas rinkimuose“,- detaliau paaiškino kokiomis priemonėmis stengiamasi panaikinti lyčių disbalansą D. Leinartė.
Daugiausiai moterų – socialdemokračių, mažiausiai – liberalių
Vis dėlto labiausiai išsilavinusi visuomenės dalis neturi prieigos prie struktūrų, kuriose yra priimami sprendimai. Net 65 proc. universitetų absolventų sudaro moterys, tačiau jos gavo vos 25 proc. mandatus savivaldybės tarybose, o didžiausioje Lietuvoje – Vilniaus miesto savivaldybės taryboje – jų vos 12 iš 50 (24 proc.).
Daugiausiai mandatų (15) Vilniuje gavę Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai nėra solidarūs su moterimis kandidatėmis. Pirmajame kandidatų sąrašo penketuke buvo vien vyrai, o tarp pirmų 15– apskritai vos dvi moterys. Balsavimo rezultatai mažai pakeitė partijos narių sureitinguotą sąrašą – mandatus iškovojo vos trys.
„Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo, ragina įstatymais ar atskirais nutarimais nustatyti taip vadinamas laikinąsias specialiąsias priemones (kvotas) tam, kad būtų užtikrintas subalansuotas vyrų ir moterų dalyvavimas rinkimuose“,- detaliau paaiškino kokiomis priemonėmis stengiamasi panaikinti lyčių disbalansą D. Leinartė.
Šiuo metu Seime net 38 vietas turintys Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai Vilniaus miesto savivaldybėje gavo 4 mandatus. Pirmajame kandidatų sąrašo 25-uke turėjo 10 moterų arba 40 proc. pirmų 25 kandidatų. Ši rodiklis, kaip matyti, apie 15 proc. didesnis nei Lietuvos mastu, tačiau pirmajame ketvertuke vis vien yra tik viena moteris (3-oji sąraše).
Reikėtų keisti konstituciją
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia nesiimanti jokių priemonių, kad įtvirtintų savivaldybės rinkimuose lyčių kvotas, kadangi priešingu atveju būtų pažeista pasirinkimo laisvė. „Visų pirma, greičiausiai reikėtų keisti atitinkamus Konstitucijos straipsnius, kad nebūtų pažeidžiama rinkėjų teisė rinkti ir jiems šiuo metu garantuojama teisė apsispręsti, ką rinkti“,- savo mintis dėstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos koordinatorė M. Jurkutė.
Lyčių lygybės mokslų specialistė Dovilė Mėlinauskaitė teigė, kad nors skaičiai rinkimuose per eilę metų labai nepakito, tačiau moterų įtaka ženkliai išaugo. „Į svarbiausias pozicijas atėjus krizei Lietuvoje 2008 metų pabaigoje, į prezidento postą atėjo 2009-aisiais pirmajai kadencijai pirmoji mūsų šalyje išrinkta moteris Dalia Grybauskaitė. Taip pat 2009-aisiais metais pirmą kartą į Seimo pirmininko postą Lietuvoje sėdo moteris Irena Degutienė, o nuo 2013 metų sėkmingai vadovauja ir atstovauja Seimui Loreta Graužinienė“,- moterų įtakos didėjimą aiškino D. Mėlinauskaitė.
29 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis užtikrina, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties. Tačiau darbo rinkoje neretai vyrai uždirba daugiau už tas pačias pareigas, jie yra labiau pageidaujami vadovybės postuose. Kad ir kaip bebūtų, kompetentingas asmuo, disciplinuotai siekdamas savo tikslo jį ir pasieks, nesvarbu kokios lyties atstovas jis yra. Vis dėlto partijų rinkiminiai sąrašai bei paskutinių rinkimų rezultatai rodo tendencijas, , kad tam tikrose srityse vi dar atsispindi nelygybė, kuomet atsiranda kriterijus – lytis.
