Kaip viena iš stojimo į ES sąlygų Lietuvoje buvo priimtas įstatymas leidžiantis užsieniečiams dalyvauti savivaldos institucijų veiklos ir būti išrinktiems į miesto ar rajono savivaldybės tarybą. Per 10 metų šia teise nepasinaudojo nei vienas ES pilietis. Šiemet Vilniuje į politinę padangę kyla net du užsieniečiai. Liberalų Sąjūdžio sąraše yra britas Mark Adam Harold, Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos – vokietis Frank Wurft.

Apie Lietuvą, reikalavimus politikams ir užsieniečių teises „Universiteto žurnalistas“ kalbėjosi su vienu iš jų – Mark Adam Harold, kandidatu į Vilniaus savivaldybės tarybą.

Esate britų verslininkas jau 10 metų gyvenantis Lietuvoje. Atvažiavote pažiūrėti naujosios Europos ir jums čia patiko – likote gyventi. Įkūrėte ir verslą Lietuvoje, kaip sekasi?

Pirmo milijono dar neuždirbau, net litais, bet to ir nesiekiu. Lietuva turi milžinišką privalumą – čia gali atlikti daug neturėdamas kapitalo, gali rasti laisvai samdomų darbuotojų, kurie atlieka darbą kokybiškai. Negaliu teigti, kad savo versle nesiekiu pelno, bet aš, čia tokia klišė, mėgstu gyventi ir bendrauti su žmonėmis, noriu sukurti kažką.

Liūdnai Lietuvoje pagarsėjęs Viktoras Uspaskichas teigia, kad „Lietuvoje pinigai mėtosi ant žemės, reikia tik sugebėti juos pasiimti“. Ar pritariate šiai minčiai?

Kad ir kaip nenorėčiau, turiu sutikti. Galėčiau papasakoti apie restoraną kur nenorima, kad žmogus išleistų savo pinigų, jis to negali, nes pats restoranas nebando imti iš jų pinigų, tiesiog laukia ir neaptarnauja. Taigi taip, tikrai sutikčiau, žmonės atvažiuoja atostogauti ruošdamiesi išleisti tūkstantį eurų, o iš jų paima tik pusę. Lietuvoje dar trūksta verslumo, norėjimo paimti iš kliento viską. Tarsi pagal instrukciją atliekame veiksmus ir tikimės, kad pinigai ateis. Taip nebūna.

Gyvendamas čia mąstau, kad jeigu Vilnius yra puikus, nepaisant to, kad turim tokį merą, įsivaizduokit, kas būtų, jeigu turėtume gerą.

Balsavote 2014 m. rinkimuose į EP. Taip pat esate vienas iš pirmų ES piliečių bandančių patekti į miesto savivaldybės tarybą. Kokių žvilgsnių sulaukiate iš valstybės pareigūnų?

Labiausiai man padeda Vyriausioji rinkimų komisija, su ja glaudžiai bendradarbiaujame. Man iškyla daug klausimų, jie visada atsako, ieško kaip išspręsti biurokratines problemas. Mūsų duomenų bazės senos, niekas nėra susidūręs su užsieniečių dalyvavimo politikoje situacija, todėl dabar kyla nemažai problemų. Tarsi visur pildant dokumentus daroma man daroma išimtis. Kiekvienas kartas yra pirmas kartas.

O kodėl jums taikoma išimtis? Juk įstatymai priimti dar 2004 metais.

Įstatymai priimti, bet taip pat reikia juos išbandyti. 10 metų jo niekas nebandė. Pirmą kartą išbandžiau juos prašydamas leidimo gyventi, kai prašiau man pasakė „ne“. Nepasidaviau. Po daug klausimų, skambučių į Teisingumo ministeriją ir Jungtinės Karalystės ambasadą, ši teisė man buvo suteikta. Sunku buvo institucijoms suprasti, kad yra taip, jau priimti įstatymai. Aš mėgstu būti precedentu, tai ir viena iš priežasčių eiti į tarybą.

Kai atvažiavote į Lietuvą, dirbote ir grojote klube „Gravity“. Lietuvoje muzikos atstovai turi prastą reputaciją politikoje. Žiniasklaida rašė apie pinigų plovimo, posėdžių nelankymo atvejus, parlamentarai taip pat užsiėmė nederama veikla ir piktnaudžiavo alkoholiu. Kodėl manote, kad jūsų politinė karjera bus kitokia?

Aš esu imigrantas – eiti į politiką man yra atsakingiau nei kitiems žmonėms, nes į mane ir taip visi žiūri pro padidinamąjį stiklą. Noriu dirbti Vilniui, nes tai kartu atneš gerovę ir man. Kiti siekia įgauti galios, nori sau daugiau įtakos ir jiems nelabai rūpi politika. Jie gadina sistemą, nes yra priklausomi, bijo prisiimti atsakomybę, nes tai gali pakenkti jų karjerai. Aš myliu Lietuvą, aš noriu dirbti Lietuvoje, būti vilniečiu, man čia yra ateitis.

Jūsų politinė veikla lig šiol apsiribojo rašymu „Facebook“. Ar manote, kad šios patirties pakanka norint sėkmingai atstovauti Vilniaus gyventojams?

Nebaigiau politikos mokslų, nesu partijos narys. Praktiškai aš nesu politikas. Visgi manau, kad čia yra savivalda, miestiečiai valdo miestiečius. Aš myliu Lietuvą ir noriu, kad gyventojas, o ne politikas, valdytų miestą. Aš esu vilnietis, galiu atstovauti jo gyventojams. Nemanau, kad reikia girtis, kiek metų studijavai, ir išrinkti atstovus pagal tai. Turime daug diplomuotų politikų Lietuvoje, tačiau Vilniaus skola didėja. Logika yra nesusijusi su specialybės turėjimu, o būtent jos ir trūksta.

Nesate baigęs aukštosios mokyklos – mokėtės teisę, bet nebaigėte. Ar manote, kad politikoje nebūtinas išsilavinimas?

Išsilavinimas nėra būtinas, o protas yra būtinas. Tikrai nebūsiu pirmas žmogus politikoje be politikos mokslų diplomo. Lietuvoje dažnai per daug akcentuojama kvalifikacija ir išsilavinimas, o aš 10 metų dirbau ir esu tikras, kad tai yra išsilavinimas, nors ir neturiu diplomo. Keista, kad žmonėms lengviau patikėti, kad aš esi rimtas žmogus, kai turi popierius, kuriuose parašyta, kad keturis metus darei „kažką“.

Vilniuje užsieniečiai nėra labai aktyvūs, jų politiniame gyvenime beveik nematyti. Ar palaikote tarpusavio ryšį? Ar jaučiatės artimesnis su kitais imigrantais?

Versle turiu daugiau reikalų su užsieniečiais. Gyvenime dauguma draugų yra lietuviai, su jais aš bendrauju. Jokios bendruomenės iš tiesų nėra, nesijaučiu jų lyderis, atstovas. Britų Lietuvoje yra itin mažai, jų bendruomenės nėra, Jungtinė Karalystė turi mažiausią emigraciją į Lietuvą. Jų skaičius yra mažesnis nei 300. Nenoriu atvykti į svetimą šalį ir atstovauti šaliai, iš kurios atvykau – kam tada išvykti? Emigravau iš Anglijos, todėl man daug įdomiau pakalbėti apie Lietuvą, o ne atstovauti savo mažumai. Aš atstovauju imigracijai ir tolerancijai ir atvirumo ES idėją.

Ar kalbėdamas apie imigrantus jūs galvojate apie lenkų ir rusų tautybės žmones?

Jie man instinktyviai labai artimi žmonės, mes visi esame mažuma, jie lygiai taip pat yra traktuojami kaip kitokie. Aš taip pat visada mėgau slavų kultūrą. Lietuvių kultūrą iš esmės žinojau, dabar irgi mėgstu ją, na, pusę jos. Vilniuje galiu laisvai draugauti su bet kuo ir būti tuo, kuo aš noriu. Nenoriu, kad valdžia nuspręstų, koks turiu būti, kokia kalba bendrauti.

Ar vienas iš jūsų tikslų yra padaryti kitataučius aktyvesnius politikoje?

Kandidatuodamas gaunu žinučių, kuriose yra išreiškiamas palaikymas man. Kaip minėjau, aš esu pirmasis ir vienas iš mano tikslų yra paskatinti kitus taip pat aktyviau dalyvauti ne tik balsuojant, bet ir patiems dalyvaujant, įgyvendinant savo idėjas vienu ar kitu metodu. Tiesą sakant nežinau, kad įmanoma tai daryti. Studijavau teisę ir sužinojau, kad galiu būti išrinktas Lietuvoje. Niekas man nepasakė. Noriu, kad daugiau žmonių žinotų, kad yra tokia galimybė.

Studijavau teisę ir sužinojau, kad galiu būti išrinktas Lietuvoje. Niekas man nepasakė. Noriu, kad daugiau žmonių žinotų, kad yra tokia galimybė.

Minėjote, kad iš jūsų užsieniečiai daug tikisi. Kaip spręsite jų reikalus, jei iš esmės visus su jais susijusius klausimus kuruoja Seimas ir Imigracijos departamentas? Ką gali Vilniaus miesto savivaldybės narys šiuo klausimu?

Nemanau, kad vienas žmogus gali pakeisti situaciją, biurokratinės sistemos požiūrį į kitataučius. Seniai turiu nuomonę šiuo klausimu – jei sveikas žmogus nori imigruoti į Lietuvą, reikia visų pirma duoti jam nemokamai alaus, patapšnoti per petį ir pasakyti „Ačiū, kad atvykai“. Aš susidūriau su priešinga situacija. Manęs paklausė: „lietuviškai ar rusiškai nori blanko“?

Kalbant apie savo veiklą, kaip liberalas, aš negaliu ir nenoriu sakyti duokit man biudžetą, padarysiu reklaminį klipą ir kažkas nutiks. Būtų gerai, jeigu kiekvienas biurokratas būtų bent 5 procentais draugiškesnis ir atviresnis, ir aš manau, kad pagerėtų dauguma procesų visuomenėje. Mes turime dirbti ties integracija ir stengtis integruoti visus žmones, išmokti naują kalbą ir dikciją. Imigrantai nori dirbti, o Lietuvai reikia darbo jėgos. Anglijoje imigrantai sukuria 5 mlrd. svarų, nes žmonės dirba. Dėl to aš nemanau, kad reikia programų ir reklamų ir viešųjų pirkimų iš Lietuvos reklamos agentūrų.

Ar turite tikslą į Vilnių pakviesti daugiau užsieniečių?

Tai jau darau ir darysiu bet kuriuo atveju. Manau, kad turime būti kuo atviresni, pritraukti naujų idėjų. Tam jau yra puikios sąlygos, kurių čia gyvendami nepastebime. Su taksi galime nuvažiuoti prie ežero, Užupis ir Senamiestis yra pasakiškos vietos. Visgi mes kažkodėl pardavinėjame savo istoriją, kuri šiandien nėra tinkamas argumentas pakviesti žmogų gyventi į Lietuvą.

Būtų gerai, jeigu kiekvienas biurokratas būtų bent 5 procentais draugiškesnis ir atviresnis, ir aš manau, kad pagerėtų dauguma procesų visuomenėje.

Jeigu nebūtumėte sutikęs savo gyvenimo draugės Jelenos, ar vis dar gyventumėte Lietuvoje?

Sąžiningai galiu atsakyti, kad taip. Pirmiausia įsimylėjau Lietuvą, o meilę būčiau suradęs bet kokiu atveju, esam žmonės, tokia tikrovė. Aš suprantu, kad meilė yra labai svarbus imigracijos aspektas, beveik visi imigravo dėl meilės. Ir man buvo meilė, o tada draugai ir miestas, architektūra. Kita vertus nelogiška būtų dešimt metų gyventi mieste, kurio nemėgsti. Pasaulis atviras, galima kartu su drauge išvažiuoti bet kur, bet liekam čia.

Labai nemėgstate dabartinio Vilniaus mero Artūro Zuoko. Pats kaip politikas prisistatėte jį parodijuodamas. Ar kandidatuotumėte, jei Vilnius šiandien turėtų kitą merą?

Ar Zuoko blogio įtaka buvo lemiamas veiksnys man kandidatuoti? Sunkus klausimas (juokiasi). Gyvendamas čia mąstau, kad jeigu Vilnius yra puikus, nepaisant to, kad turim tokį merą, įsivaizduokit, kas būtų, jeigu turėtume gerą. Ir aš žinau, kad žmonės bijo, kad kitas meras gali būti blogesnis, bet sunku įsivaizduoti, kas galėtų būti blogiau. Jis praleido daug galimybių užsiimti politika ar padaryti kažką iš tikrųjų naudinga. Geriausias jo kadencijos momentas buvo, kai jis pravažiavo per „Mercedes – Benz“ su tanku. Rimtai? Mes galim daug geriau ir daugiau padaryti. Ir aš noriu, kad Vilnius būtų vilniečių miestas, o ne mero miestas. Taigi atsakymas į klausimą, ko gero, būtų toks, kad jeigu ne Zuokas, mano pagalba gal būtų pritaikoma kitur. Noriu stebėti, kas vyksta Vilniaus Savivaldybės Taryboje ir pasakyti žmonėms, nes manau, kad jiems būtų įdomu sužinoti, kas ten vyksta.

Susiję

Septyni klausimai redaktoriams. Atsako R.Valatka

Mano namai, žolynai ir vėjas