Redakcijos žodis
Tūkstantis. Apytiksliai tiek Lietuvos gyventojų nusižudo kasmet. Savižudybių skaičius praktiškai keturis kartus didesnis negu žuvusiųjų eismo įvykiuose ir penkis kartus – negu žmogžudysčių skaičius Lietuvoje.
Sunkiai kratomės savižudžių tautos etiketės. Nors taip norėtųsi ją nuplėšti.
Tema nepatogi. Jautri. Ne visi drįsta apie ją kalbėti. O mes išdrįsome, nes kalbėtis šia tema svarbu. Svarbu ne tik todėl, kad prisidėtume prie savižudybių ir kitų socialinių problemų prevencijos, bet ir todėl, kad visi mes – žmonės. Su savo patirtimis, išgyvenimais, požiūriu. Mums visiems būna blogų dienų, visiems nutinka nelaimių. Arba nenutinka nieko, bet vis tiek tarytum nerandame sau vietos.
Kodėl dažnai į savo jausmus numojame ranka ir nesikreipiame pagalbos? Kas gali ištiesti pagalbos ranką? Kaip apie savižudybes kalba žiniasklaida ir ką jai rekomenduoja specialistai? Bažnyčia? Ką išgyvena vaikai, iš kurių tyčiojamasi mokykloje? Kaip savižudybės tema susijusi su lytine orientacija? Kviečiame atsakyti į šiuos ir kitus klausimus drauge – paskaitykite, pažiūrėkite ir išklausykite mūsų redakcijos paruoštų darbų.
Redakcija
Projekto vadovė: lekt. Giedrė Čiužaitė
Projekto redaktorė
Aušra Jurgauskaitė
Rašto raiška:
Vadovė: doc. dr. Jolanta Mažylė
Ema Bilytė
Indrė Jurčenkaitė
Garso raiška:
Vadovė: lekt. Giedrė Čiužaitė
Aušra Jurgauskaitė
Ūla Jasiulevičiūtė
Gabija Karlonaitė
Milda Kristutytė
Liucija Dailidavičiūtė
Vaizdo ir garso raiška:
Vadovas: lekt. dr. Andrius Gudauskas
Lukas Šniolis
Aurelija Karaliūtė
Mantas Krasnickas
Akvilė Naginionytė
Gabija Matusaitė
Tai buvo apsiniaukęs pirmadienis ir septyni atsisakymai atsakyti į klausimą „ar prireikus kreiptumėtės į psichologą?“. Kodėl žmonės vengia kreiptis pagalbos, ką šiame kontekste reiškia žodis „stigma“ – sužinosite išklausę Aušros Jurgauskaitės pokalbį su „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovu Antanu Grižu.
Daugumai žmonių, išgirdus apie savižudybę, kyla užuojautos jausmas – į savižudį žiūrima kaip į auką. Taip reaguoja ir dalis katalikų. Tačiau oficialus Lietuvoje dominuojančios religijos požiūris į savižudybę – kitoks.
Patyčios mokyklose mokinių ir psichologų akimis
Patyčios mokyklose – vis opesnė ir girdimesnė šių dienų problema Lietuvoje. Statistiniais duomenimis, patyčias mokyklose patiria kas antras vaikas. Tam, kad patyčių mažėtų, yra rengiami įvairūs projektai, prevencinės akcijos, tačiau tai ne visada duoda rezultatų.
Prevencija yra vienas iš veiksnių, galintis padėti išvengti savižudybės, o Savižudybių prevencijos biuras, nuo šių metų sausio 1-osios pradėjusi veikti institucija, stengsis, kad ši priemonė paliestų visas švietimo bei socialines tarnybas. Sveikatos apsaugos ministerija dar spalį biuro kūrimui pristigo lėšų, o dabar iš valstybės biudžeto skyrė 180 tūkst. eurų. →
Išmokti klausyti
Su emocinės paramos tarnyba “Jaunimo linija”savanoriais prieš pokalbį plėšiame saldainius ir kaupiamės rimtesnei temai. Projektui savižudybių tema kalbiname tuos, kurie nebijo apie tai kalbėti.
Kaip apie savižudybes kalbėti žiniasklaidoje?
Žiniasklaidoje vis dažniau prabylama apie savižudybes. Psichologai, atkreipdami dėmesį į pateikiamos informacijos įtaką visuomenei, žurnalistams pataria, kaip tinkamai informuoti visuomenę.
„Šiuo metu vyksta tokia drama. Paauglys vaikinas, gyvenantis mažame miestelyje, savo Facebook atsiskleidė kaip homoseksualus. →
Vieno žmogaus savižudybė vidutiniškai paliečia 6 artimuosius. Per metus Lietuvoje artimųjų savižudybės sunkiai sukrečia apie 6000 žmonių.