Žvilgsnis į eurą iš visų pusių
Jau visai netrukus paaiškės, ar Lietuva kitąmet turės eurą ir taps 19-ąja euro zonos nare. Tai jau antras kartas, kai Lietuva bando įsivesti eurą, tačiau šį kartą istorijos sėkmė beveik garantuota. Europos Komisija (EK) jau birželio pradžioje oficialiai paskelbė, kad Lietuva atitinka konvergencijos kriterijus, leidžiančius įsivesti eurą.
Eurą Lietuva privalo įsivesti, nes tai numatyta stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje. Tačiau dalis Lietuvos politikų tvirtina, kad sprendžiant šį klausimą būtina atsiklausti tautos, o ir 2015-ieji nėra tie metai, kai Lietuvai naudinga turėti eurą. Politologai tokį politinį procesą vadina nesusipratimu ir klausia – kaip galima pirmiausia pasirašyti sutartį, o po to ją ginčyti?
Gyventojai baiminasi, kad pasikeitus valiutai smarkiai išaugs kainos, nors Baltijos valstybių pavyzdys rodo, jog produktai ir paslaugos nebrango tiek, kiek buvo tikėtasi. Žmonės taip pat su baime prisimena jau ne vieną Lietuvoje įvykusią pinigų reformą, kai nukentėjo ne kas kitas, o jie patys.
Valdžios institucijos, mojuodamos skaičiais, tikina gyventojus, kad euras Lietuvai atvers platesnius kelius pigiau skolintis, padės pritraukti daugiau užsienio investicijų, sutaupys gyventojų pinigų, nes šiems nereikės mokėti už valiutos konvertavimą.
Stambieji verslininkai eurą pasitinka labiau su džiaugsmu nei su nerimu, tačiau smulkieji verslininkai suka galvą, iš kur reikės paimti papildomų lėšų kasos aparatams ir kitkam pertvarkyti. Tam lėšų juk niekas kitas jiems neduos.
Kai kurie intelektualai ir mąstytojai nuogąstauja, kad Lietuva, atsisakydama lito, praras dalį tautinio identiteto. Tuo metu ekonomistai atkerta, kad valiuta – ne kultūros, o finansų instrumentas, todėl tokio klausimo iš viso kelti nereikėtų.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad kol Lietuviai pripras prie naujos valiutos ir kol išmoks ją suprasti, patirs daugiau streso ir nepatogumų.
Tačiau svarbiausias klausimas – kiek toli Lietuva žengs eurointegracijos link. Mat euras – tik vienas iš tų žingsnių, kurie dar labiau suartina šalių ekonomikas ir reikalauja dar didesnio politinio bendradarbiavimo.
Vilniaus universiteto Analitinės žurnalistikos magistro studijų programos studentai parengė publikacijų ciklą, kuriame į eurą žvelgiama iš įvairių pusių – politiko, verslininko, ekonomisto, mąstytojo, gyventojo ir psichologo. Šio ciklo tikslas – supažindinti skaitytojus su euru ir pačiam suprasti, reikia ar nereikia Lietuvai jaudintis dėl euro.
Publikacijas skaitykite čia.
