Kultūriniai leidiniai pinigų dalintojų mylimi skirtingai

Aštuoni šimtai tūkstančių litų. Toks pinigų skirtumas susidarė per dešimtmetį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF) remiant Rašytojų sąjungos įsteigtų leidinių ,,Literatūra ir menas“, ,,Metai“ ir ,,Nemunas“ projektus. Beveik vienodai mažo tiražo ir tos pačios apimties laikinosios ir tikrosios sostinės kultūros savaitraščiai, skirtingai mylimi SRTRF pinigų dalintojos – Tarybos – ar vis tik kauniečių, leidžiančių „Nemuną“, užmojai ir rezultatai – menkesni?

Per 10 metų – pusšešto milijono

Išnagrinėjus SRTRF oficialiame interneto puslapyje pateiktus 2005–2014 metų dokumentus, pastebima aiški tendencija, jog trijų Rašytojų sąjungos įsteigtų leidinių – mėnraščio ,,Metai“, savaitraščių ,,Literatūra ir menas“ ir ,,Nemuno“ – projektų finansavimas palyginti daug skiriasi, tai yra, „Nemunas“ finansuojamas gerokai kukliau (1 lentelė).

Charakteringiausi duomenys per šį laikotarpį – paskutinių dvejų metų. 2013–2014 metais savaitraštis ,,Literatūra ir menas“ savo biudžetui sulaukė 462 tūkst. litų papildymo iš SRTRF, o ,,Nemunas“ – 196 tūkst. litų. Mėnraščio ,,Metai“ projektai 2013–2014-aisiai taip pat įvertinti mažiau nei ,,Literatūra ir menas“ – 400 tūkst. litų.

Per 10 metų Rašytojų sąjungos įsteigti leidiniai iš viso gavo pusšešto milijono litų. Savaitraščiai ,,Literatūra ir menas“ bei ,,Nemunas“ – savo projektus per šį laikotarpį įgyvendino atitinkamai už 2,1 mln. ir 1,3 mln. litų. ,,Metai“ projektams sulaukė beveik 2,1 mln. litų.

Direktorius skirtumo nė nepastebėjo

Ilgametis SRTRF direktorius Mykolas Karčiauskas, Rašytojų sąjungos narys, paklaustas apie finansavimo skirtumus pagal objektyvius parametrus – apimtį, tiražą, dažnumą, analogiškiems leidiniams, teigė nė nepastebėjęs, jog ,,Literatūra ir menas“ ir ,,Nemunas“ yra vertinami skirtingai ir čia jokios neteisybės neįžvelgęs.

„Literatūra ir menas“ yra nacionalinis savaitraštis, o ,,Nemunas“ – Kauno miesto, gal todėl“, – paaiškinimo ieškojo M. Karčiauskas.

Direktoriui pritarė ir SRTRF Tarybos, tvirtinančios projektų finansavimą pagal Fondo ekspertų išvadas, pirmininkė Vaiva Žukienė.

„Fonde projektai remiami pagal 6 programas. Leidiniai patenka į skirtingas programas. Taipogi Fondas atsižvelgia į tai, kad „Nemunas“ kasmet gauna dotaciją iš Kauno savivaldybės – sudėjus visas sumas, finansavimas neatrodo taip smarkiai besiskiriantis“, – teigia V. Žukienė.

Anot Rašytojų sąjungos, įsteigusios visus tris leidinius – ,,Metus“, ,,Literatūrą ir meną“ bei ,,Nemuną“, pirmininko Antano A. Jonyno, natūralu, jog ten, kur riboti resursai – šiuo atveju – Fondo lėšos, visi patenkinti nebus, visiems ir nepakaks, tačiau lėšos skirstomos – ydingai.

„Sunku pasakyti, kodėl leidiniai remiami taip skirtingai. Milijonas nėra didelė suma. Iš to, ką gauna leidiniai iš fondo, joks leidinys negali pragyventi ar egzistuoti, turi ieškoti kitų šaltinių rėmimo… Kalbant apie pačius leidinius, kas bent šiek tiek nutuokia apie literatūrą, mato, kad tai yra visiškai skirtingi leidiniai, „Nemunas“ – daugiau regioninis, informacinis. „Literatūra ir menas“ – pačios literatūros. Negaliu pasakyti, kodėl yra taip, o ne kitaip. Fondas remia projektus, gal projektai yra skirtingi, skirtingoms leidybos dalims gaunami pinigai. Gaila, kad „Nemunas“ gauna tik tiek. Reikia atsiminti, kam buvo įkurtas fondas – kultūrinei žiniasklaidai remti. O dabar SRTRF tapęs nežinia kuo“, – sako A. A. Jonynas.

Tiražai – nedideli

Nors SRTRF direktorius M. Karčiauskas pažymi, kad leidiniai ,,Literatūra ir menas“ bei ,,Nemunas“ yra skirti skirtingoms auditorijoms – Kauno miesto ir visos Lietuvos skaitytojams, tarsi patvirtindamas finansavimų skirtumus, galima atkreipti dėmesį, kad leidiniai esminiais tiražų skirtumais pasigirti ar pasiguosti negali – sostinės savaitraštis turi 1883 egzempliorių (iš kurių 600 prenumeruoja SRTRF), o ,,Nemunas“ – 1000 egzempliorių tiražą. Be to, ,,Nemunas“ nėra prenumeruojamas Fondo, nes, pagal šio nuostatus, jis yra regioninis leidinys.

Kodėl valstybės remiami leidiniai negali pasigirti didesniu skaitomumu tiek šalyje, tiek konkrečiame mieste – Kaune? Nors valstybė įvertina kultūrinių leidinių projektus ir skiria jiems lėšas, atrodytų, kito geriausio įvertinimo – didelio skaitytojų skaičiaus savaitraščiai neturi. Minčiai nepritaria ,,Nemuno“ redaktorius Viktoras Rudžianskas, kuris teigia, kad itin vartotojiškais laikais gyvenančioje visuomenėje turėti 1000 egzempliorių tiražą savaitraščiui yra normalu.

,,Juk žinote, kad Liudas Mikalauskas yra tūkstantį kartų geresnis dainininkas nei Zvonkė. Tačiau jeigu surengsite jų abiejų koncertus Nemuno saloje, beveik aišku, kas surinks didesnę auditoriją. Tai yra faktas. Menas reikalauja tam tikrų žinių. Tam tikro pasirengimo, jį sunkiau ,,vartoti“: reikia proto, intuicijos, nuojautų. Tam įdedamas ilgas gyvenimo tarpas“, – sako V. Rudžianskas ir priduria, kad prieš penkerius metus lankantis Varšuvoje, sužinojo, kad keliolika kartų daugiau gyventojų turinčioje šalyje kultūrinių leidinių tiražai – labai panašūs.

„Gal ten pasirinkimo daug daugiau, nežinau, bet mes jau tuomet bėdavojomės, kad žmonės tolsta nuo skaitymo. Kokie tuomet ten (Lenkijoje, aut.past.) yra nusikultūrinimo mąstai? Tik tiek, kad jų inteligentija yra stipri, patys gimsta su nacionalinės savivokos genu, domisi savo kultūra“ , – pastebi ,,Nemuno“ redaktorius.

Taip pat savaitraščio redaktorius pastebi, kad būtent tada, kai ,,Nemuno“ tiražai ėmė didėti, pasiekė apie 1500 egzempliorių (apie 2008-2009 metai), o ankstesnį laikraštinį popierių pakeitė žurnalinis, spalvotomis nuotraukomis, parama leidiniui ėmė kasmet mažėti.

„Nesinori užsiimti sąmokslo teorijomis, tačiau toks sprendimas atrodo keistai. Juolab, kad parama iš kitų šaltinių tais metais nepadidėjo“, – stebisi V. Rudžianskas.

Anot SRTRF direktoriaus, dėl mažų leidinių tiražų pirmiausiai yra atsakingi redaktoriai. „Savaitraščių tiražai yra labai maži. Pavyzdžiui, visam Kaunui tūkstantis numerių yra visiškas niekas. Be to, finansuojamų projektų vykdytojai pateikia ataskaitas. Matome grafas, kiek parduodama, kiek nurašoma, dovanojama, išdalinama. Tai didelės, didelės krūvos. Tos mašinos su savaitraščiais klepsi tuščiai… Juk kiekvienas leidinys yra verslas. Pelnas bus tada, kai bus didesnis tiražas. Kad niekam nereikalingi kultūriniai leidiniai, aš netikiu. Prastas kultūrinių leidinių organizavimas yra viena iš tokių mažų tiražų priežasčių“ , – sako M. Karčiauskas. – Pats skaitau ir matau – užkiša gabalą verstiniu straipsniu. Skaitai ir galvoji – taip nuobodu. Gaila to vertėjo pasidaro. Ta žmonių grupė, kuriai jis skirtas, kalbas ir taip moka. Viskas priklauso nuo redaktoriaus. Jis turi organizuoti leidinį taip, kad nebūtų bet kas spausdinama. Ne apie cenzūrą kalbu, tai ne Fondo reikalas. Jeigu leidinio neprenumeruoja, neskaito – jis yra nereikalingas. Skaitytojas iš niekur neatsiranda, reikia jo ieškoti. Kultūrininkams sunku užsiauginti savą skaitytoją, bet to nesistengti daryti – neįmanoma“ , – neatlyžta M. Karčiauskas.

Neatitinka lūkesčių ar nesusikalbėjo?

Pasak M. Karčiausko, dviejų Rašytojų sąjungos įsteigtų kultūros savaitraščių kryptis, pagal pirminę idėją, turėjo būti panaši – ,,Nemunas“ turėjo tapti ,,Literatūros ir meno“ atitikmeniu Kaune. Tačiau, pasak Fondo direktoriaus, jis tokiu netapo.

„Tai yra gražus leidinys, bet nepasakysi, kad tai yra Kauno miesto leidinys. Jei savaitraštyje yra paskelbta, kas mieste vyksta, tai nereiškia, kad leidinys yra Kauno miesto. Kaunas turi tokias gilias kultūros, literatūros tradicijas, tačiau apie tai kartais daugiau parašo Šiaulių ,,Varpai“ nei ,,Nemunas““, – sako M. Karčiauskas. Anot jo, ,,Nemuno“ konkurentais yra net ne ,,Literatūra ir menas“, o „Kauno dienos“ priedas ,,Santaka“, geriau ir didesnei auditorijai atliepiantis miesto kultūrinį gyvenimą.

,,Nemuno“ redaktorius V. Rudžianskas teigia, kad niekada nesulaukė jokių priekaištų iš Fondo ar Rašytojų sąjungos, jog ,,Nemunas“ būtų silpno, menko turinio. Kritiką dėl koncentravimosi į savo miestą trūkumo redaktorius taip pat atremia: „Ar dirbame miestui ar dirbame apskritai įdomiai? Kaune platiname 60 proc. leidinio tiražo. ,,Nemunas“ ne masiškai, bet yra reikalingas ir kitiems miestams. Pagal platinimą galime matyti tam tikras kultūrines saleles, kuriose domimasi šiuo leidiniu, mes dirbame ne tik Kaunui“, – sako V. Rudžianskas. Pasak jo, net jei ,,Nemunas“ ir pakeistų kryptį, Fondui – neįtiktų. Anot redaktoriaus, atkurtasis ,,Nemunas“ turėjo išsikovoti savo nišą, tad tapti kito savaitraščio atitikmeniu nebuvo planuota.

Jaučia nepasitikėjimą

,,Nemuno“ redaktorius teigia, jog jam visiškai nėra skaudu, jog didesnį finansavimą gauna kultūriniai leidiniai ,,Literatūra ir menas“ ar ,,Metai“: „Tikiu, kad ,,Literatūra ir menas“ užaugins gerą rašytoją, gerą kritiką“ , – sako poetas V. Rudžianskas ir priduria, jog sumenkęs ,,Nemuno“ projektų finansavimas iš SRTRF iki 96 tūkst. litų šiemet, arba pusantro karto mažiau nei kolegų vilniečių – 252 tūkst., priverčia ne tik retinti leidimų dažnumą, bet turi ir savotiškų pliusų – ,,susiformuoja situacija, kuri paneigia stereotipą, kad dirbama tik už pinigus. Dabar ,,Nemuno“ varomoji jėga yra iš esmės žmonės visuomenininkai“ , – kiek ironiškai kalba autorius.

Pasak poeto, apmaudą kelia tai, jog iš Fondo remiami pagal kultūrinę-šviečiamąją programą projektai, kurie iš esmės neturi nieko bendro su kultūra, o tėra ,,kultūros imitacija“, kai apie kultūrinius renginius rašant svarbiausia tampa ne kultūra, o kokie politikai dalyvavo juose. Būtent tokiems projektams išdalinami pinigai, kurie galėtų būti investuojami į specializuotus kultūrinius leidinius.

Redaktorius nenoriai pripažįsta, jog iš Fondo ,,Nemuno“ atžvilgiu jaučiamas nepasitikėjimas iš esmės, tai galbūt paaiškina ir kasmet mažėjantį finansavimą.

„Šiais metais mūsų projektą Fondo ekspertai įvertino kaip gerą, tačiau konstatavo, kad mes neturime pajėgumų jo įgyvendinti. Kas nutiko, aš nežinau. Gal jie žino? Devynerius metus turėjome pajėgumų. Tie patys pajėgumai dirba ir dabar. Bet ne tik tai. Kai mes leidome fotografijų albumų aprašymų knygą, buvo prieštaraujama, teigiama, kad mes to nepadarysime gerai, apžvalgos nėra profesionalios. Mes išleidome albumą ir jį pristatėme Vilniaus knygų mugėje. Vilniaus fotografai grandai mus gyrė ir vadino tikrais pionieriais, nes buvome pirmieji su tokio tipo leidiniu. Šiam darbui reikėjo kantrybės, išmanymo, užsispyrimo. Išmanantys fotografiją mus gyrė, o Fondo žmonėms atrodė kitaip. Peršasi mintis, kad tam yra kitos priežastys“, – mintimis dalijasi redaktorius.

Stebėsenai nepakanka žmonių

Ar Fondas atlieka stebėseną, jog būtų galima išvengti kultūros imitacijos projektų arba papildomos politikų reklamos už valstybės pinigus? Fondo Tarybos pirmininkė V. Žukienė teigia, kad finansuojamų projektų įgyvendinimo stebėsena yra atliekama.

„Gavę paramą asmenys turi kas ketvirtį pateikti tiek finansinę, tiek dalykinę ataskaitas, kaip jie vykdo sutartinius įsipareigojimus. Taip pat jie pateikia Fondui savo sukurtus produktus: leidinius, TV ir radijo laidas. Internetą, kaip suprantate, patikrinti lengviausia. Be abejo, stebėsenos funkcijas reiktų stiprinti, ypač regioninės žiniasklaidos, kadangi jos Vilniuje neįsigysi ir nepamatysi, tarkime, regioninės TV laidos, lyginti, ką jie buvo įsipareigoję sukurti ir kas iš to išėjo. Kol kas šias funkcijas atlieka administracija, o jų pajėgos yra ne tokios ir didelės: direktorius ir dvi projektų vadovės. Kadangi dabar ruošiama Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, tikėsimės, kad į tai bus atsižvelgta“ , – sako V. Žukienė.

Svarbiausia – išsaugoti

Kritikos strėlių negailėjęs fondo direktorius vis dėl to reziumuoja, kad svarbiausia yra tai, jog mūsų šalis turi kultūrinę žiniasklaidą apskritai. „Fondo pagrindinis tikslas – išsaugoti kultūrinės spaudos įvairovę. Tikėkimės, kad ši spauda dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus, tačiau dar atsities“, – sako M. Karčiauskas.

Po pokalbių su SRTRF direktoriumi M. Karčiausku, fondo Tarybos pirmininke V. Žukiene, savaitraščio ,,Nemunas“ redaktoriumi V. Rudžiansku, Rašytojų sąjungos pirmininku Antanu A. Jonynu, siekiant išsiaiškinti, ar nėra ,,Nemunas“ tiesiog nelaimėlis ,,trečias brolis Jonas“ tarp kitų Rašytojų sąjungos įsteigtų leidinių, todėl yra finansuojamas skirtingai, peršasi išvada, kad atkuriant savaitraštį ,,Nemunas“ 2004-aisiais, nebuvo tiksliai suformuluota šio leidinio vizija ir dėl regioninio statuso ,,Nemunas“ šiandien remiamas vis mažiau. Galbūt šitaip siekiama, jog tokią kryptį pasirinkęs leidinys po truputį nunyktų? O galbūt mažo tiražo savaitraštis kitokio kelio kaip nunykti, ir neturi? Reikia tikėtis, kad kultūrininkų pastebėta blogybė – Fondo lėšos skiriamos projektams, kuriuos įgyvendintojai panaudoja su kultūra nesusijusiems tikslams, o tuo metu kultūros leidinių projektams trūksta lėšų, galop pasikeis.

Publikacija parengta studijuojant Žurnalistikos magistrantūros studijų programos dalyką „Žiniasklaidos/žurnalistikos tyrimo projektas“ (publikacijų ciklas apie Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektų finansavimą)

Patalpinta: Kultūra, Žiniasklaida